Kodėl Lietuva neturėtų „bijoti“ ekonominių imigrantų?

Tomas S.

Lietuvos ekonomikai atsigaunant po pasaulį ištikusios finansinės krizės, gyventojų lūkesčiai dėl aukštesnių algų išaugo. Kažkokio tyrimo, patvirtinančio mano teiginį, aš nežinau, tačiau apie tai galime spręsti iš to, kaip visuomenė pradėjo reikalauti vyriausybės didinti minimalų darbo užmokestį.

Lietuvos darbo rinkoje susidarė tokia situacija – aukštas nedarbo lygis, kuris implikuoja aukštesnę laisvų darbo vietų pakausą, išaugusi naujų darbo vietų pasiūla, tačiau žemas darbo užmokestis. Lyg ir rinkos ekonomikoje viskas turėtų būti aišku – atsiradus daugiau darbo vietų – žmonės, esantys be darbo, turėtų tas darbo vietas užpildyti, tačiau Lietuvoje tai nevyksta tokiu tempu, kokiu norėtųsi dėl žemo darbo užmokesčio.

Aišku, kita problema – struktūrinis nedarbas, kai šalyje, esantys bedarbiai negali pasiūlyti tokio žmogiškojo kapitalo, kokio reikia darbdaviams. Be to, tie patys bedarbiai gali gyventi kitoje geografinėje vietoje, todėl sumažėjęs mobilumas darbo vietų užpildyti nepadeda.

Kaip šią nedarbo ir išaugusios darbų pasiūlos problemą spręsti yra daug variantų. Darbdaviai prieš gerus metus pradėjo teigti, kad nesant pakankamai darbo rankų Lietuvoje, jų bus atsivežta iš svetur. Kaip visada Lietuvos spauda neanalizuodama pozityvių/negatyvių tokių sprendimų pasekmių, siekė sukiršinti tiek darbdavius, tiek darbuotojus (nepalaikau nei vienos barikadų pusės). Juk reitingai yra auginami tada, kai yra kažkoks konfliktas, o ne rimta analizė.

Lietuva ir šiaip nėra pati svetingiausia šalis užsieniečiams (kas yra tikrai garbės nekeliantis Lietuvos bruožas), tai pasakymas, kad darbo jėga bus atsivežta iš svetur, paprastam Lietuvos darbuotojui buvo kaip „spjūvis į veidą“. Ekonominiai imigrantai čia nelaukiami. Neva lietuviai darbštūs (kuo aš neabejoju), tačiau darbo užmokestis netenkina, todėl ir nedirbame. Į šia problemą žiūrint iš tos perspektyvos, kad atsivežta darbo jėga iš užsienio bus pigesnė (kuo aš labai abejoju) ir tai leis „negeriems“ darbdaviams nekelti algų darbuotojams, susidaro įspūdis, kad tie darbdaviai tikrai nėra labai geri. Tačiau paanilizuokime, kodėl vakarų šalys atidaro savo darbo rinkas ekonominiams imigrantams? Jos taip nori visam pasauliui gero, kad kiekvieną, kuris savo šalyje nerado darbo – priima išskėstomis rankomis – tikrai ne. Darbo rinkos atvėrimas ekonominiams imigrantams yra paremtas ekonomine logika, o ne užsieniečių geranoriškumu.

Tai kodėl vakarų Europa atvėrė savo darbo rinkas?

Pirmiausia, vienas iš svarbiausių šalies ekonominių variklių – šalies demografija. Labai svarbus, vadinamasis „dependency ratio“, kuris parodo kiek pensijinio ir mokyklinio amžiaus žmonių tenka vienam dirbančiajam. Kuo daugiau tokių „priklausančių“ žmonių ekonomikoje yra, tuo išlaidos socialinei sistemai išauga. Kad tas išlaidas kompensuoti – reikalingi didesni mokesčiai ir t.t., todėl to meto dirbantieji turi nešti didesnę naštą. Šiuo atveju ekonominiai imigrantai padėtų šią problemą spręsti.

Prie šitos problemos vakarų Europoje atsiranda dar viena – per aukštas vidutinis darbo užmokestis ir aukštos socialinės išmokos, kurios nemotyvuoja vietinių gyventojų priimti naujus darbo pasiūlymus. Šalyse visada bus žmonių, kurie dirba ir tie, kurie progai pasitaikius nenorės dirbti. Vyriausybės/valstybės tikslas sukurti tokią socialinę sistemą, kad pastarųjų skaičius būtų kuo mažesnis. Jiems elgiantis racionaliai, tai yra nedirbant, dirbantiesiems tenka didesnė našta, kas šalies makro lygiu nėra naudinga ekonomikai.

Taigi, esant aukštam vidutiniam darbo užmokesčiui ir dosniom socialinėm garantijom, vakarų Europos ekonomikose atsiranda darbuotojų trūkumas, kurį, norint ekonomiką auginti, reikia kažkai užpildyti. Tai padaryti paprasčiausia – ekonominiai imigrantai. Šiuo sprendimu ekonomika paliečia šie pozityvūs reiškiniai:

  1. Padidėjusi darbo jėgos pasiūla (imigrantai) užpildo darbo vietas, kurios kitu atveju nebūtų užpildytos.
  2. Padidėjus darbo jėgos pasiūlai – sumažėja vidutinis darbo užmokestis ekonomikoje, kas daro tos ekonomikos verslus dar labiau konkurencingus.
  3. Surenkama daugiau mokesčių, kadangi nauja darbo jėga dirba darbo vietuose, kurios prieš tai nebūtų egzistavusios.
  4. Atsiradusi nauja darbo jėga, turi skirtingus pomėgius ir skonius, kurie vėlgi leidžia ekonomikai diversifikuotis ir kurtis naujiems verslams ir biznio modeliams, kurie tenkintų būtent naujos darbo jėgos poreikius.
  5. Išaugus verslų konkurencingumui dėl žmogiškojo kapitalo sąnaudų sumažėjimo, darbo rinkoje atsiranda naujos, kvalifikuotos darbo vietos.
  6. Emigruoti dažniausiai pasirengia tie žmonės (dažniausiai vyrai), kurie yra jauni ir fiziškai stiprūs, kas tik sustiprina pozityvų poveikį ekonomikai, kadangi tokie žmonės mažiau serga ir nebūna našta šalies socialinei sistemai. (Aišku, atsiranda kita problema, kai tas imigrantas nusprendžia šalyje pasilikti ir kurti šeimą, bet vėlgi argi tai problema?)

Čia tik keletą pozityvių ekonominių aspektų, jų turbūt galima sugalvoti ir dar daugiau. Ir tai ne tik mano išgalvojimas. JAV ekonomistai atliko tyrimą, kaip nelagalių imigrantų būvimas ir darbas JAV atsiliepia JAV ekonomikai. Tai tyrimo rezultatas – šis imigrantų būvimas turi labai pozytivios įtakos šalies ekonomikai, nors ekonominiai imigrantai nėra laukiami.

Taigi kaip matome, šalys, kurios atveria savo darbo rinką imigrantams, tikrai to nedaro iš „geros širdies“.

Lietuvai šiuo atveju tai taip pat turėtų būti pozityvus ekonominis, o turbūt ir kažkiek socialinis poveikis.

Pirmiausia, visi galva mąstantys žmonės supranta, kad žmogus nėra apibrėžtas odos spalva, seksualine orientacija ar lytimi. To kartais Lietuvoje pasigendu, todėl pamatymas, jog fiziškai kitaip atrodantys žmonės yra tokie pat kaip ir gyvenantys Lietuvoje turėtų sušvelninti požiūrį į ekonominius imigrantus.

Žmogų apibrėžia jo intelektas ir pasaulio suvokimas, o ne mano minėtieji fiziniai/socialiniai bruožai. Tai būtų pirmas pozytivus efektas Lietuvos visuomenei. Labai patiko nesenai išleistame filme „Margin call“(kuris, mano manymu, yra šlamštas) vieno iš herojų pasakyta frazė: „Šiame kambaryje, esantis turtingiausias žmogus, nebūtinai yra ir pats protingiausias“. Čia vėlgi apie fizines/socialines etiketes. Be to, labai gera knyga tam, kad susipažinti ne su ekonominiais reiškiniais, o su žmonėmis, kurie finansinės krizės metu turėjo didelią įtaką įvairiems sprendimams – „Too big to fail“. Vėlgi, dar kartą patvirtinamas mano teiginys apie etiketes, tokius dalykus supratus, mūsų visuomenė tikrai taptų labiau išprususi ir imli naujovėms.

Kas liečia ekonominę naudą, tai apie ją jau papasakojau, tačiau galime pridėti ir tai, kad atsiradus naujai, papildomai darbo jėgai, tai galbūt turėtų kažkokios pozityvios įtakos Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai dėl galbūt išaugusios paklausos. Kaip jau minėjau, atvėrus darbo rinką, dirbami dažnai tie darbai, kurių dažniausiai nebūtų atsiradę, todel surinkti papildomi mokesčiai, galbūt išaugęs fiskalinis stimulas, taip pat gali turėti pozityvų poveikį Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. Vėlgi, pozytiviu poveikiu aš šiuo atveju laikau – kainų augimą arba stabilizavimąsi, nors pats manau, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka – visdar nesubliuškęs burbulas.

Be to, kaip jau minėjau, verslams tapus labiau konkurencingiems, darbo užmokesčio lygis kvalifikuotiems darbuotojams turėtų tendenciją kilti, o rinkoje dažniausiai geriausias motyvacinis instrumentas kažką keisti – kaina ir jos augimas. Darbo užmokesčiams pradėjus augti, Lietuvos darbuotojai turėtų motyvaciją arba teoriškai ją turėtų turėti tam, kad gerinti/atnaujinti savo žmogiškojo kapitalo kokybę. Dabar tokių motyvacinių instrumentų nelabai ir yra.

Visada smagu ir įdomu paskaityti Seth Godin minčių, kuris vienoje iš savo naujausių knygų aprašo kaip keičiasi biznių santykis su vartotojais. Kažkokioje knygoje ar straipsnyje skaičiau, jog yra 3 vartojimo lygiai:

  1. Pirmiausiai gamintojai gamina tiek, kad patenkinti visus rinkos vartojimo poreikius. Tai būna kažkokie pigūs, monotoniniai produktai, kur svarbu ne jų išskirtinumas, bet jų kiekis.
  2. Vėliau, verslai pradeda diversifikuotis ir gaminti vis kitokius produktus, produktų atmainas, kadangi ekonomikos augant, vartotojai po truputį atranda naujus skonius/poreikius.
  3. Paskutinė stadija, kai verslai gamina visą paletę skirtingų produktų tam, kad patenkinti jau susistovėjusius vartotojų skonius ir poreikius .

Seth Godin pavyzdžiu pateikia New York miestą ir parodo, kad ant kiekvieno „kampo“ susikuria vis naujesni ir ekskliuzyviniai restoranai, kavinės ir t.t., kurie netenkina masių poreikių, o tenkina tik išskirtinius klientų poreikius, susikuria „nišiniai“ verslai, kuriuos kuria atvykę ekonominiai emigrantai.

Jeigu tarkim imsime pavyzdį Lietuvos maitinimo rinkoje, tai matėme didžilį picerijų bumą, kurios visos buvo tokios pat, tačiau investavo agresyviai į plėtrą, kadangi buvo Lietuvos gyventojų didžiulis poreikis valgyti tokias pat picas :). Dabar tokie tinklai- nebe tokie sėkmingi, kadangi vartotojai atranda naujus skonius ir turi kitokius poreikius.

Taigi, kad tos naujus poreikius atrasti ir kad naujiems verslams būtų galimybė kurtis, tam, kad tuos poreikius patenkinti, Lietuvai tikrai naudinga pakeisti socialinę sudėtį. Kiekvienam bizniui reikalinga skalė (klientų kiekis), jeigu biznis turės tik kelis klientus – jis paprasčiausiai nesikurs. Be to yra sveikintina mokytis ne tik patiems iš savęs, bet ir iš kitų :).

Aš tikrai nesakau, kad šaliai šiaip reikalingi ekonominiai imigrantai. Tie, ekonominiai imigrantai, kurie atvažiuoja dirbti – tikrai turėtų būti laukiami, vien dėl pozytivių ekonominių pasekmių. Bet tai tik mano nuomonė…

#darbo rinka #ekonomika #Ekonominiai imigrantai #Lietuvos ekonomika

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Aš jau ne kartą rašiau, kad abejoju, ar yra daug pasaulio gyventojų, kurie norėtų važiuoti į Lietuvą gyventi 🙂 Darbo užmokestis žemas, pragyvenimas – brangus, yra keletas metų laikų, todėl atsiranda daug papildomų kaštų. Manau, kad ir verslininkai nelabai įsivaizduoja, kaip tie „emigrantai“ Lietuvoje adaptuosis pirmiausia kultūriškai.
    Manyčiau, kad visa šita „apgaulė“, kad neva tie emigrantai atvažiuos yra sukelta tam, kad lietuviai pasiliktų ir dirbtų už mažesnį darbo užmokestį, neva nėra nepakeičiamų ir užpildysim darbo vietas emigrantais.
    Šiuo įrašu norėjau parodyti, kad emigrantai ekonomikai nėra blogai. O jeigu jau kalbėsim apie Lietuvą, tai praktinės detalės Lietuvoje dar nėra apmąstytos ir manau, kad dar negreitai tie emigrantai Lietuvą užplūs, tikrai ne artimiausiu laiku :)))

  • Turiu prisipažinti, skaitau straipsnius su pavėlavimu, t.y. kai tik pasirodo visada išsisaugau, visus išsisaugau, o atėjus progai skaitau. Dabar atidžiai paskaičiau straipsnį. Man kilo klausimas.
    Aš pilnai sutinku su imigracijos nauda, bet kaip tu pats įsivaizduoji naujų žmonių adaptaciją Lietuvos rinkoje?
    Pvz kinai šiuo metu daro didelę ekspansija į pasaulį, kai kurios Afrikos šalys artimiausius 100metų priklausys tik kinams. Kaip tu įsivaizduoji, kodėl kinai ar bet kokios kitos tautos žmonės norėtų vykti ir dirbti Lietuvoje?
    Ką (tarkim) Lietuvos vyriausybė suvokus imigracijos naudą turėtų padaryti, kad pritrauktų daugiau..

    O dėl atlyginimo, manau minimumas 499Lt/mėn būtų pats tas šiai dienai.

    ps. dėl filmo „Margin call“ pilnai sutinku, pažiūrėjau ir nesupratau, ar čia aš ar čia kino industrija. Jau senokai nemačiau gero filmo.

  • Knygos neskaičiau, bet visą perklausiau. Aš beje ir audio variantą įkėliau.
    Sakyčiau patiko, nepatinkančias knygas ištrinu nebaigęs klausyti.
    Įdomus požiūrius. Viskuo kaltas Amerikos federalinio rezervo bankas. Žmonės, kurie valdo jį.
    Nepriimu autoriaus nuomonės už gryną pinigą, bet racijos yra.
    Tavo nuomonė, tikrai bus labai įdomi šiuo klausimu.

  • admin

    Vyteni,

    Ačiū už knygą. Kaip tik galvojau ką reikėtų ateity rusiškai paskaityti, nes skaitant tik angliškai, rusų kalbą galima ir primiršti.
    Nepažadu, kad perskaitysiu greitai, tačiau, kai perskaitysiu reikės gal ir įrašą kokį padaryt.
    Pats ar baigei skaityti? Patiko?

  • Noriu pasidalinti su Tomu ir kitais blogo skaitytojais knyga (audio ir pdf): Кризис. Как это делается: http://nstarikov.ru/books/202
    Būtų įdomi nuomonė.

    Parsisiųsti:
    http://ge.tt/939XJK9 arba
    http://min.us/lbpsEdjs2l4d0t arba
    https://www.wetransfer.com/dl/xezBgNcH/c592c71b64d4fe5954616b2edc34260580aff9642a1631c4865c09de1422fda9c976068417f5b50