Kodėl studentams yra racionalu dalyvauti rinkimuose?

Tomas S.

Na ką prisižadėjau parašyti, kodėl studentai pagaliau privalo eiti balsuoti. Nesu politikas, politika domiuosi, bet nesu kažkoks ekspertas Lietuvos politikoje. Seniau žinių apie Lietuvos politika tūrėjau daugiau, bet jau daugiau kaip tris metus negyvenu Lietuvoje, todėl politikos žinios ribotos – nebežinau nei partijų, nei visų seimo narių, tačiau pasidomiu Lietuvos ekonominiais įvykiais ir pastebiu, kad visdar tie patys veidai valdo Lietuvą.

Kodėl pasirinkau mokytis ekonomiką ? Todėl, jog ekonomikos žinias galite pritaikyti betkur: tiek politikoje, tiek žaidžiant pokerį, galiausiai paprasčiausiai priimant kiekvienos dienos finansinius sprendimus. Šitų žinių „ant kupros nenešiosi“ jos tiesiog lieka. Ekonomistai analizuoji viską, žaidžia su duomenis ir taip suranda daug įvairių įdomių „trendų“. Paskaitykite „Freakonomics“ arba „Superfreakonomics“ ir suprasite, jog šis mokslas nėra sausas, tai netik matematika ir grafikai. Kodėl dabar pasakoju apie ekonomiką? Todėl, jog aš pats priimu kasdienius sprendimus iš ekonomisto perspektyvos, analizuoju viską ekonomisto akimis, o tai gali nesutapti su žmonių, kurie neturi ekonominių žinių, nuomone. Ekonomistai taip pat bando nuspėti rinkimų baigtį ar tarkim, kas laimės pasaulio futbolo čempionatą. Man rodos Barclays bankininkai pasiremdami įvairiom formulėm ir informaciją gavo rezultatą, jog pasaulio futbolo čempionatą laimės ispanai. (Nemegstų jų:) ).

Kodėl studentam reikia eiti balsuoti? Todėl, jog pagaliau būtų padaryta kažkas gero jo atžvilgiu. Supraskite, jog partijos tik tada pildys, tai ko nori jaunimas, jeigu tas jaunimas eis ir balsuos. Kodėl ūkininkas pradeda auginti rapsus? Į ką pirmiausia jis atsižvelgia? Turbūt pirmiausia pagalvoja, ar yra kokia nors paklausa, vėliau pasidomi, ar yra gamintojų, o svarbiausia suranda rapsų kainą. Užaugintų rapsų kainą yra svarbiausias veiksnys, kuris motyvuoja ūkininką būtent auginti tuos rapsus. Jeigu kaina žema, dažniausiai paklausa būna maža arba tiekėjū labai daug. Dabar sugretinkime žemės ūkį su politika. Jeigu jaunimas neina balsuoti už tuos, kurie siūlo vertingas mokslo reformas, ar tai partijai bus naudinga savo rinkimų kampanijoje apie jas šnekėti ? Turbūt, kad ne, nes ir rapsų augintojas neaugintų rapsų, jeigu jų kainą būtu žema ir paklausa maža. Taip pat, jeigu visos partijos siūlys tą patį, tada bus per didelė pasiūla, bet tokių atvejų būti negali, nes jeigu nebus paklausos, nebus ir didelės pasiūlos. Nežinau. ar esate girdėję apie žaidimų teoriją. Tai teorija, kuri taikoma, kai du arba daugiau žaidėjų priima strateginius sprendimus. (Nežinau ar teisingai perteikiau viską lietuvių kalboje 🙂 ) Tarkime, yra žaidimų matrica. kurioje surašytos įvykių baigtys, kuriose nurodomos žaidimų baigtys atsižvelgiant kaip elgiasi agentai. (Pay off matrix) Žaidėjams ši matrica yra žinoma, todėl kiekvienas turi tas pačias galimybes. Matricos, žaidimo teorija ir politika ???? Na, žaidimų teoriją turbūt galima pritaikyti betkur, kur reikia strateginių sprendimų (beje ji man labai patinka). Teko analizuoti, spręsti daug uždavinių susijusių su žaidimų teorija. Labiausiai patiko tie uždaviniai, kur buvo skaičiuojama, ar verta kompanijoms veržtis į rinką, jeigu toje rinkoje yra vienas ar net keli stiprūs žaidėjai. Ar prasiskverbusi į rinka kompanija sugebės pelniningai veikti, bei ką darys kompanijos, kurios jau yra rinkoje, ar jos turi galimybę dempinguoti kainas (kainos žemesnės negu gamybos kaštai), o gal rinkoje yra nišų ir pakankamai klientų, todėl kompanijos, esančios rinkoje, nedarys nieko agersyvaus. Būtent šituos pavyzdžius galite pritaikyti ir pokeryje :). Dabar pagalvokime, ar verta Lietuvoje kokiai nors partijai stipriai koncentruotis ties jaunimo problemomis ? Ar verta keisti kryptį, o gal įkurti partiją, kuri tikrai nori užsistoti už jaunimą, spręsti ir jų problemas? Pagaliau įvykdyti padorią mokslo reformą, o nedaryti „briedus“ su kosmetiniais pataisymais ? Mano atsakymas būtų – ne. Kam tokiai partijai kurtis ir kam tokia strategija priimti, jeigu pats jaunimas neina balsuoti ? Pagal žaidimų teoriją, šiuo metu matrica rodytų, jog to daryti neverta. Ką eilę metų daro mūsų partijos daro ? Ogi tenkina vieno elektorato norus ir užgeidas. Klausite kieno ? Turbūt pensininkų. Kodėl? Todėl, kad būtent jie eina balsuoti, todėl, kad jie išrenka mūsų jaunimui valdžią, kuri būtent tenkina ir stengiasi spręsti Lietuvos pensininkų problemas, o jaunimą palieka palieka prie suskilusios geldos. Netgi ekonomikos bumo metais Lietuvos jaunimas ypatinga svarba nepasižymėjo. O kam jie reikalingi, juk jie nebalsuoja. Iš partijos perspektyvos, tai yra racionalu ir pagal žaidimų teoriją racionali strategija, kuri garantuoją jiems pergalę kituose rinkimuose, kadangi pensininkai balsuoja. Tas pats ir su tuo pačiu rapsų augintojų, jeigu rinkos rapsų kainą išaugo, taip duodamas signalas augintojui, jog rapsus verta auginti. Tas pats ir politikoje, kol ,jūs, jauni Lietuvos piliečiai neparodysit, kad ir jūs galite eiti balsuoti, kad jums svarbios jūsų problemos, kad yra problemų, kurias sprendžiant reikia valstybės pagalbos, tol niekas į jus nekreips dėmesio ir toliau liksite nepastebėti. Sakysit, o kaip mums tai pasiekti. Pasiekti tai galite balsuodami už tas partijas, kurios labiausiai rinkimų kampanijoje akcentuoja jaunimą arba balsuoti paprasčiausiai už jaunas partijos, kurių seime seniau nebuvo. Kodėl? Todėl, kad parodytumėte protestą, todėl, kad įspėtumėte didžiąsias partijas, jog jaunimas irgi svarbus. (Kiek dabar teko skaityti politikos naujienų, tai visas jaunimas gali emigruoti ir visiem vienodai, nes kam jie reikalingi, juk jie nebalsuoja) Graudu, bet to reikia Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų. Pvz. daugelyje Europos šalių šiuo metu per rinkimus labai gerai pasirodo, nežinomos, radikalios partijos. Kodėl, todėl, jog rinkėjai parodo nepasitenkinimą esama sistema, duoda senosioms partijos susimastyti apie jų vykdomą politiką. Tarkim Britanijoje, jau seniai nebuvo matyta koalicinės vyriausybės. Dažniausiai ten vadovauja arba konservatoriai arba darbo partija (labor party). Paskutinius dvykiką metų Britanijoje vadovavo darbo partija, tačiau šiais metais vadovauja koalicija sudaryta iš konservatorių ir liberaldemokratų. Kaip valdžioje atsidūrė liberaldemokratai? Rinkėjai balsavo už juos, nes jiems nusibodo tiek konservatoriai, tiek darbo partija. Be to, liberaldemokratai būtent pritraukė labai daug jaunimo balsų, nes pažadėjo nemokama mokslą visiems studentams, jeigu jie laimės. Pralaimėjusios darbo partijos lyderis, buvęs premjeras, pasitraukė iš partijos lyderio pareigų ir partija bando atnaujinti savo veidą. Ką tai pasako? Tai parodo, jog balsavimu galima pasiekti pasikeitimus, geresnius ar blogesnius parodys laikas, bet pasiekti galima. Norite, kad kažkas pasikeistų, nekaltinkite blogo Kubiliaus, jeigu patys nebalsavot, o eikit ir balsuokit prieš Kubilių. Mūsų politikoje nėra kažkokios diktatūros ar monopolijos, viskas veikia rinkos principu, jeigu jūs neparodisite, jog jums svarbus jūsų likimas, niekas už jus to nepadarys. Eikite, balsuokite ir pagaliau turėsime Lietuvą, kuri ne tik rūpinasi pagyvenusiais žmonėmis, kuriais rūpinti būtina, bet ir atsižvelgiama į jaunimo problemas.

P.S. Negalvokite, kad čia kažkoks lozungas, nes aš nepartinis žmogus ir jūsų sprendimų nesiekiu įtakoti :))). Tiesiog parodau, jog iš ekonominės perspektyvos balsuoti yra racionalu, jūs tikrai galite pakeisti dabartinę padėtį, tą įrodo dabartiniai įvykiai Europoje. Prirašiau čia kaip bobute, dažniausiai toks nesu :))). Rytoj tęsime poštus apie krizę. Iki!

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai