Krizė I

Tomas S.

Na ką pradedu blogą, pasakodamas turbūt apie pačią įsimintiniausią krizę po Didžiosios Depresijos (1929-1933). Visiems ši tema jau iki skausmo pažįstama ir visiem turbūt nusibodus, man taip pat J, tačiau randu naujų ir įdomesnių faktų. Paaiškinimų kodėl ji įvyko buvo daug ir įvairių: kalti “blogi” bankininkai, kalti centriniai bankai, kurie toleravo labai jau aplaidžią monetarinę politiką ( trumpalaikė palūkanų norma buvo išlaikyta per žema ir per ilgai), kalti Amerikos vartotojai, kurie išleidžia daugiau negu uždirba, kalta Kinija, kuri eilę metų palaiko prekybos perviršį su Jav, o ir su visu pasaulio, be to kaltas Kinijos centrinis bankas, kuris palaiko žemą yuanio kursą. Priežasčių neišvardinsių visų, kadangi jų buvo daug ir kitų neprisimenu J. Buvo daug ir krizės pranašų, vienas iš jų Nourielas Roubini, labai pamėgtas Delfi :). Teko skaityti jo naujausią knygą “Crisis Economics”, kuri buvo tikrai įdomi, bet iš tokio ekonomisto norėjosi kažko daugiau, didesnės analizės. Susidariau tokią nuomonę – krizės priežasčių yra begalė , priklausomai nuo kokio laikotarpio pradėsite analizuoti. Visos priežasys išvardintos prieš tai yra daugiau pasekmės krizės, o ne tikrosios šaknys.

Tai kas visdėlto kaltas ? Labai gerų minčių perskaičiau Anatole Kaletsky knygoje “Capitalism 4.0” bei R.J. Rajan “Fault lines”. Anatole Kaletsky turi savo konsultacinę bendrovę, o  R.J. Rajan yra Chikagos universiteto destytojas. Tiems, kas nežino ekonomikos istorijos, supaprastinsiu ir paaiškinsiu, jog pasaulyje yra dvi priešingos ekonomikos mokyklos: vienos, kurios prijaučia John Maynard Keynes, ir Chikagos mokykla. Aišku dabar ekonomikos krypčių yra ir daugiau, tačiau mano paminėtos yra pačios seniausios ir kontraversiškiausios. J.M.Keynes yra turbut garsiausias dvidešimto amžiaus ekonomistas ir būtent išgarsėjo savo darbais apie krizes (gyveno Didžiosios depresijos laikotarpiu). Supaprastinsiu jo idėjas ir bendrai pasakysiu, jog jis tikėjo, kad valstybis įsikišimas į ekonomiką yra būtinas ir šis įsikišimas yra pagrįstas fiskaline politika. Tuo tarpu Chikagos mokyklos atstovai teigia, jog bet koks valstybės įsikišimas į ekonominius reikalus kenkia bendrai ekonomikai. Aš dabar studijuoju universitete, kuriame daugiau tikima i Keynes, tačiau destytojai leidžia kiekvienam studentui pasirinkti kokia mokykla jam labiau artimesnė. Šiuo metu pasaulyje tarp ekonomistų yra bendri nuostatai: Keynes ekonomikos poziuris veikia esant krizei, esant normaliom sąlygom vyrauja Chikagos mokyklos nuostatos: laisvos rinkos (valstybė nesikiša į rinkos santykius, pati rinka ištaiso savo klaidas), minimalus valstybės įsikišimas į ekonomiką. Jeigu kažkam tekę skaityti bestselerius, tokius kaip Freakonomics, tai vienas iš autorių yra būtent Chikagos mokyklos atstovas. Chikagos mokyklos atstovai pasižymi labai įdomiais tyrimais. Labai išsiplečiau, bet be įvadinių žinių bus labai sunku suprasti vėliau sekusius procesus.  Laukite tęsinio…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Randate klaidu – prasneskite. Jeigu kazko nesupratote, palikite komentara paaiskinsiu arba komentaru, arba sukursiu atskira tema zodynelyje.

    • darius

      Pazejau filma „The BIG SHORT“ pirma mintis sekmesgarantas straipsniai apie krize

      • Ar patiko filmas? As dar nemaciau, bet planuoju paziuret, nes girdejau, jog idomus