Krize II

Tomas S.

Turbūt daugeliui iškilo klausimas – kaip krizė susijusi su skirtingų ekonomikos mokyklų atstovais  ? Ir ypatingai su Chikagos mokyklos atstovais? Atsakymas pakankamai elementarus: paskutinius gerus tris dešimtmečius, o turbūt keturis, akademijoje įsivyravo Chikagos mokyklos atstovų darbai ir idėjos. Kad, dar kažkiek palengvinti visa supratimą Chikagos mokyklos atstovai – monetaristai, jie tiki, jog ekonomika reguliuoti galima tik monetarinės politikos dėka. Kas tai monetarinė politika ? Monetarinė politika pvz. yra vykdoma naudojant trumpojo laikotarpio palūkanų normą, kurią nustato skirtingi centriniai bankai. Tarkim Eurozonos trumpąją palūkanų norma nustato Europos Centrinis Bankas, Britanijos palūkanų norma nustato Anglijos Centrinis Bankas, Jav palūkanų normą nustato Federalinis Revervas. Pvz. norėdami atgaivinti ekonomiką, centriniai bankai sumažina trumpalaikes palūkanų normas, tam, kad verslai galėtų skolintis pigiau investavimui, namų ūkiai skolintųsi vartojimui ir taip užsisuktų naujas biznio ciklas ir ekonomika įsibėgėtų. Čia paaiškinau labai supaprastintai, kad visi suprastų. Be to, monetarinėje politikoje, kurią dažniausiai vykdo būtent centriniai bankai, yra labai svarbus veiksnys – infliacija. (Infliacija – tai kainų pozityvus pokytis tam tikru laikotarpiu.) Angliškai ši centrinių bankų politika yra vadinama – inflation targeting. Aš esu daręs darbą apie inflation targeting, todėl kam įdomu klauskit, tikrai žinau :). Inflation targeting – paprastai pasakius, tai, kai centrinis bankas nusistato tam tikrą infliacijos lygį, kurį jis norėtų pasiekti tarkim vienerių metų laikotarpyje. Daugelis stiprių ekonomiškai šalių renkasi infliacijos lygi 2%-2.5% metinę infliaciją. Neturtingų šalių centriniai bankai, jeigu jie tokie yra, renkasi infliacijos lygį aukštesnį. Dabartinei mūsų analizei tiek žinių apie monetarinę politiką tūrėtų užtekti. (Tai mažas minimumas:) )

Išsiaišinome, jog paskutinius 30-40 metų tarp ekonomistų įsivyravo Chikagos mokyklos ekonomikos idėjos, kurios nurodė, jog ekonomikos bus valdomos monetarinės politikos dėka. Teko girdėti, kad norint šiuo metu įsidarbinti į prestižinį universitetą dirbti profesoriumi, nepritarimas šioms idėjoms praktiškai uždaro jums duris. Su monetarinės politikos kultivavimų į ekonomiką atėjo labai daug įvairių matematikos modelių. Pvz. John Maynard Keynes  žymioje 700 ar 800 puslapių knygoje buvo tik viena formulė:). Chikagos mokyklos tėvu turbūt galima vadinti Miltona Freedmaną, Nobelio premijos laureatą. Neteko man skaityti jo pirmųjų darbų, bet šiais metais tikiuosi perskaityti. Trumpai tariant, jis teigė, jog padidinus pinigų pasiūlą ekonomikoje infliacija išaugs (Quantity theory of money). Turint tokį sąryšį tarp pinigų ir infliacijos centriniai bankai gali pakankamai gerai kontroliuoti ekonomiką. Aišku, taip pat buvo įrodyta, kad monetarinė politika įtakoja realią ekonomiką – prekių ir paslaugų produkcijos lygį arba kiekį. Vėliau sekė kitų Chikagos ekonomistų Phelpso ir Lucaso darbai, jog ekonominiai agentai(kompanijos, namų ūkiai) yra racionalūs – jų elgesys priklauso nuo visos juos supančios informacijos, papraščiau tariant agentai nėra – botai:), nesijuokite, seniau taip buvo manoma: ekonominiuose modeliuose buvo teigiama, kad agentai darys visada tą patį(ceteris paribus). Ekonomikoje labai svarbų vaidmenį atlieką tai, ko tikisi žmonės(expectations). Būtent iš racionalių ekonominių agentų atsirado ir racionalusis numatymas ekonominių agentų(rational expectations). Tai reiškia, jog ekonominiai agentai visada kažko tikisi ir kažkam pasikeitus reaguos į tai. Be to agentai savo numatymu pasikliauna ir juo remdamiesi priima ekonominius sprendimus. Lucas, taip pat Nobelio premijos laureatas, yra išgarsėjęs tuo, jog teigė, kad bet koks centrinio banko politikos pakeitimas arba valstybės ekonomikos pakitimas neturės jokios įtakos realiai ekonomikai, kadangi ekonominiai agentai iškart prisiderins prie pakitusių salygų. Pvz. tarkim centrinis bankas paskelbia, jog padidins pinigų pasiūlą ekonomikoje, mes jau žinome, kad pagal „quantity theory of money“ infliacija valstybėje tūrėtų padidėti. Todėl racionalūs agentai žinodami „quantity theory of money“ paprasčiausiai pradės prašyti didesnių algų, o bizniai pakels kainas, taip eliminuodami bet kokią monetarinės politikos įtaką ekonomikai (policy ineffectiveness preposition). Todėl ir dabar manoma, jog norint, kad monetarinė politika tūrėtų kažkokią realią įtaką ekonomikai, tarkim padidinus pinigų kiekį ekonomikoje, palūkanų norma krenta, atpinga paskolos, verslai ir namų ūkiai pradeda skolintis. Norint pasiekti tokį rezultatą centrinis bankas neturi sakyti arba įspėti agentų apie pasikeičiančią monetarinę politiką, tai yra vadinama – diskreti monetarinė politika. ( Tam, kuris tik pradeda gilintis į procesus, tai pakankamai painu, todėl nesidrovėkit klauskit, galima viską paaiškinti detaliui ir kokį grafiką ar formulę brūkštelt 🙂 ).

Na ir baigiant apie monetarinę politiką ir racionalius agentus priartėjame turbūt prie svarbiausios teorijos – racionaliosios rinkos hipotezės (rational market hypothesis). Tai taip pat Chikagos mokyklos atstovo Eugene Famos darbas. Jis teigė, kad į bet kurią rinką nereikia kištis, agentai yra racionalūs, todėl jie patys nuspręs, tarkim kokia kaina ir kokius kiekius gaminti. Ši teorija daugiau taikoma finansų rinkoms bei teigiama, kad ta tarkim akcijų kaina, kuri yra akcijų biržoje yra teisinga ir atspindi visą turimą informaciją apie bendrovę. Paprasčiausiai pasakoma, jog iš akcijų biržoje neuždirbsi, kadangi ta kaina, kuri vyrauja rinkoje yra teisinga. Tai visiška absurdas :), bet ekonominiams modeliams tokia hipotezė labai naudinga ir reikalinga, baisiausia, kad tokią hipotezė turi labai mažai praktinės reikšmės. Vėliau galima bus pašnekėti, kaip hedge funds daro biznį ir sandorius įvairiose finansų rinkose, bei turi didžiulią grąžą, netikėdami šia teorija ir elgdamiesi visiškai priešingai. Na ką labai jau įsiplėčiau, bet be supratimo kokios idėjos seniau ir dabar vyrauja akademijoje, o ir rinkose, būtų labai sunku atrasti tikrąsias krizės šaknis. Gero skaitymo ir laukite tęsinio 🙂

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai