Krizė III

Tomas S.

Na su teorine dalimi kaip ir susitvarkėm, vėliau reikės jos daugiau. Turbūt visi žino, jog pirmieji krizės ženklai pasirodė Jav ir ypatingai nekilnojamojo turto rinkoje. Ne viena valstybė, kaip ir Lietuva, į tai nekreipė dėmesio ir teigė, jog tai pačios Jav problema, todėl kitų valstybių ji nepalies. Oi kaip tai dabar atrodo juokinga 🙂 Aišku galima suprasti tiek politikus, tiek kai kuriuos mokslininkus ir reguliatorius ( reguliatoriai – tai žmonės, kurių darbas yra prižiūrėti ir jeigu reikia įsikišti i financinių rinkų veiklą), kadangi daugelis iš jų net neįsivaizdavo kaip šiuolaikinės finansų rinkos veikia ir negalėjo tiksliai įvertinti rizikos, bet apie tai vėliau.

Daugiau dėmesio dabar skirsiu Jav, didžiausiai pasaulio ekonomikai. Visų pirma, Jav garsėjo kaip šalis, kuri labai greitai atsigauna po recesijų. Kas yra recesija ? Oficialiai ekonomika yra recesijoje, kai du ketvirčius iš eilės jos GDP augimas yra neigiamas. Paprastai Jav po recesijų atsigaudavo labai greitai, recesijos pasaulyje nėra kažkas naujo, jos vyksta pastoviai. Kodėl Jav recesijos užtrukdavo labai trumpai ? Na yra daugelis faktorių, tokių kaip darbuotojų mobilumas, pvz. jeigu asmuo praranda darbą, jam nesudaro jokių sunkumų keliauti per kelias valstijas ir gauti darbą kitoje valstijoje. Be to, Jav socialinė sistema (safety net) neleidžia žmonėm ilgai būti be darbo, pvz. be darbio pašalpos yra menkos ir jos mokamos labai trumpai. Jav nėra universalaus medicinio draudimo kaip Europoje ( universalią medicininę priežiurą bei draudimą siekia įvesti B. Obama) pvz. jeigu žmogus yra bedarbis, tai jam labai sudėtinga gauti medicininę priežiūrą, ji labai brangi, todėl žmones yra suinteresuoti grįžti į darbą kaip galima greičiau. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose po kiekvienos recesijos nedarbo lygis šalyje išaugdavo, tačiau dėl mano minėtų priežasčių po keletos ketvirčių nedarbo lygis grįždavo į pradinį tašką ir recesija baigdavosi. Tačiau po 1991 metų recesijos nedarbo lygis Amerikoje išliko pakankamai aukštas ir nenukrito į pradinį tašką. Viena iš priežasčių kodėl taip nutiko buvo Pietryčių Azijos ir Kinijos ekonomikų atsigavimas ir augimas. Kai kurios industrijos Jav paprasčiausiai dingo, nes produkciją tapo pigiau gaminti Azijoje, dėl jų pigios darbo jėgos. Be to vis daugiau įtakos darbams tūrėjo vis didesnis pramonės automatizavimas ir kompiuterizavimas, todėl kai kurios profesijos paprasčiausiai išnyko. Jav nedarbo lygis yra didęlis galvos skausmas politikams, todėl, kad jeigu žmogus neturi darbo, jis pasmerktas skurdui, kadangi nėra jokių jam padedančių ilgalaikių pašalpų. Kaip ir minėjau anksčiau Jav Federalinis Rezeras (centrinis bankas) yra atsakingas už monetarinę politiką. Žinom, kad per paskutinius keturis dešimtmečius būtent naudojant monetarinę politiką buvo stimuliuojama ekonomika. Todėl naturalu, jog esant dideliam nedarbingumui visų akys krypsta į Federalinį Rezervą ir jo vadovą Alaną Greenspaną ( jis vadovavo Federaliniam Rezervui nuo 1987 iki 2006 metų. Be to Federalinis Rezervas Jav yra atsakingas už stabilaus kainų lygio išlaikymą bei tai, jog ekonomika būtų maksimaliai užimta (full-employment), tai yra, tarkim nedarbingumo lygis tūrėtų būti kiek įmanoma mažesnis, o kainos tuo tarpu stabilios (dual mandate). Tai reiškia, jog Federalinis Rezervas, monetarinės politikos pagalba (dažniausia žemomis trumpalakėmis palūkanomis) turi kontroliuoti du žinomuosius – kainų lygį ir užimtumą. Man teko skaityti garsaus monetaristo, F. Mishkino knygas, jis taip pat labai garsus ekonomistas ir dabartinio Federalinio Rezervo vadovo B. Bernankes draugas ir akademinis kolega. Jis teigė, jog vieną žinomąjį galimą kontroliuoti vienu instrumentu, tai pvz. infliaciją galima kontroliuoti didinant arba mažinant pinigų pasiūlą (monetarinių transmisijos mechanizmų neaiškinu, nes tai pakankamai sudėtinga, bus galima padaryti atskirą poštą apie tai, kaip centriniai bankai paveikia trumpalaikias palūkanų normas). Jeigu šiuo atveju Federalinis Rezervas privalo kontroliuoti tiek infliaciją, tiek užimtumą, tai to jis tiksliai negali padaryti savo galioja turėdamas tik vieną instrumentą – pinigų pasiūlos kontrolę arba iš to sekančias trumpalaikes palūkanas. Turėdamas tik vieną instrumentą savo užantyje Federalinis Rezervas tūrėtų kažką aukoti, norint pasiekti vieną iš dviejų tikslų pvz. sumažinti infliaciją, sumažinto ekonomikos užimtumo dėka. Labai svarbu, jog Federalinis Rezervas būtų nepriklausomas, kad politikai, norėdami įtikti savo rinkėjams, negalėtų įtakoti Federalinio Rezervo darbo. Jav Federalino Rezervo vadovą paskiria prezidentas, todėl kažkokia politinė priespuoda rezervo vadovui gali būti, o ir Federalinio Rezervo darbas įtakotas. Be to, kaip minėjau, Federalinis Rezervas yra atsakingas už ekonomikos užimtumo lygį, todėl tai tik padidina priespaudą Federalinio Rezervo vadovui kartais elgtis labai neatsakingai.

P.S šiais poštais apie krizę siekiu ne tik paaiškinti krizės priežastis, kurių yra daug, o aiškintojų dar daugiau. Siekiu visus kažkiek supažindinti su bendrais ekonomikos dėsniais ir kai kurių institucijų veikla, pasakodamas apie krizę user friendly būdu :). Kiek poštų krizės paaiškinimui skirsiu nepalanavau, kiek išeis, tiek. Suprantu, kad tai gali būti kažkiek sudėtinga tiems, kurie dar tik pradeda domėtis ekonomika, bet ateityje prieisime ir prie labiau „sexy“ temų :). Visiems gero skaitymo ir iki kito posto. Laukite tęsinio…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai