Krizė IV

Tomas S.

Na ką išsiaiškinom, kad Federalinis Rezervas gali būti įtakokas politinių jėgų. Be to, Jav ekonomika po recesijų nebeatsigaudavo taip greitai kaip seniau, o Gini index, kuris matuoja pajamų nelygybę tarp neturtingiausios grupės žmonių ir turtingiausios, tik augo. Turtingieji vis turtėjo, o skurdieji vis sunkiau sudurdavo galą su galu. Kaip visi žinome, Jav yra laikoma galimybių šalimi, patys amerikiečiai tiki, jog neturtingas žmogus gali tapti pasiturinčiu pakankamai greitai, tik reikia daugiau dirbti. Kaip rodo Gini indeksas šis manymas buvo toli tiesos. Turtingieji išgalėdavo studijuoti geriausiuose universitetuose, o skurdieji net nebaigdavo mokyklos. Jav politikai tai pastebėjo ir pradėjo spausti Federalinį Rezervą, kad jis imtųsi priemonių ir išjudintų stagnuojančią ekonomiką. Be to, kad  ekonomika tikrai pajudėtų iš mirties taško reikėjo dar kokio nors fiskalinio stimulo ar naujos tendencijos. Buvo sugalvota, jog visi amerikiečiai privalo turėti savo nuosavus namus ir ypatingai neturtingasis amerikiečių sluoksnis. Kongresas priėmė eilę įstatymų, kurie turėjo skatinti nekilnojamo turto plėtrą tarp neturtingų namų ūkių. Amerikoje jau senai buvo įkurtos dvi agentūros, kurios aktyviai veikė nekilnojamo turto rinkoje: Fannie Mae ir Freddie Mac. Teko vieną darbelį ir apie jas brukštelt :). Šios agentūros buvo puikus žaisliukas politikų rankose, kurie dažniausiai rūpinasi ne ilgailaikiais dalykais, o stengiasi trumpuoju laikotarpiu užsidirbti kuo daugiau taškų iš rinkėjų, kad kituose rinkimuose būtų perrinkti. Taip gimė nauja tendencija ar mada, kaip pavadinsi, taip nesugandinsi, Amerikoje –  nekilnojamo turto įsigyjimas. Federalinis Rezervas agresyviai laisvino monetarinę politiką ir palaikė žemą trumpalakių palūkanų normą, kad neturtingi namų ūkiai galėtų pigiau įsigyti nekilnojamą turtą. O kokia agentūrų rolė visame šiame reikale ? Šios agentūros, Fannie Mae ir Freddie Mac, buvo viso šito proceso kertinis žaidėjas. Šios agentūros palaikydavo likvidumą nekilnojamojo turto rinkoje (likvidumas – pvz. jūs turite kažkokius vertybinius popierius, kuriuos galite parduoti labai greitai ir be kažkokių problemų, ši vertybinių popierių savybė yra vadinama likvidumu). Fannie Mae ir Freddie Mac supirkinėjo nekilnojamo turto paskolas iš kompanijų, kurios tas paskolas teikė pvz bankų, kredito unijų, kitų kompanijų, kurios išduodavo nekilnojamo turto paskolas (jų vakarų pasaulyje yra labai daug ir įvairių). Kai šios nekilnojamo turto paskolos atsidurdavo šiose agentūrose, paskolos būdavo skaidomos, prie jų būdavo prijungiamos kitų paskolų skaidulos (securitization) ir taip suformuojami vertybiniai popieriai, kurie yra padengti nekilnojamojo turto paskolom (mortgage-backed security). Vėliau šie vertybiniai popieriai yra parduodami investuotojams. Įdomiausia, kad Fannie Mae ir Freddie Mac buvo privačios kompanijos „ant popieriaus“. Jos platindavo savo akcijas per vertybinių popierių biržą, išleisdavo obligacijas tam, kad galėtų įsigyti dar daugiau nekilnojamojo turto paskolų bei padidinti savo pelną. Bet kaip ir minėjau už viso šito „cirko“ stovėjo valstybė. Būtent valstybė siekė, jog kuo daugiau amerikiečių galėtų įsigyti būstą palankiomis sąlygomis, būtent valstybės iniciatyva buvo seniau įkurtos Freddie Mac ir Fannie Mae, kurios tūrėjo visuotinį valstybės palaikymą šitame procese. Finansų rinkose tai buvo žinoma, visi žinojo, jog į bėdą patekus Fannie Mae ar Freddie Mac valstybė prisiims visus įsipareigojimus. Tokia netiesioginė garantija leido šioms agentūroms skolintis iš kapitalo ir pinigų rinkos labai pigiai, kadangi rizika asocijuota su tuo, jog agentūros nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų buvo lygi 0 :). Neblogas miksas – privati, pelno siekianti, kompanija, kuri realiai bankrutuoti negali :). Tokių sąlygų būvimas sukuria labai nepageidaujamą šalutinį poveikį. Kokia prasmė kompanijos vadovui rūpintis kažkokia rizika įsigyjant paskolas, kai pralaimėti neįmanoma, tai yra vadovas gali tik prarasti darbą, o jeigu spekuliacijos yra įgyvendintos gauna „riebų“ priedą. Viso šito esmė tame, jog Jav nekilnojamojo turto rinka buvo dirbtinai stimuliuojama Kongreso ir Federalinio Rezervo. Blogiausia, jog vykdant tokią politiką į pagalbą buvo pasikviestos pelno siekiančios agentūros, kurių bankrotas buvo neįmanomas. Vėliau visai šitai schemai įsibėgėjant šios dvi agentūros tapo „dinozaurais“, be kurių nekilnojamojo turto rinka tapo neįsivaizduojama.

Susumuojant faktus: turim valstybę, kuri dirbtinai siekia išjudinti merdinčią ekonomiką ir sumažinti aukštą nedarbo lygį, pasinaudodama nekilnojamo turto bumu. Statybų kompanijos stato daugiau namų, į darbą priima daugiau statybininkų, kurie turi pajamų, kurias išleidžia kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Be to, nauji būsto savininkai taip išleidžia daugiau lėšų būsto priežiūrai ir buitiniai technikai, baldams, taip užsisuka ekonomikos „motorelis“. Visas šis bumas galimas, tik Federaliniam Rezervui sumažinus trumpalaikias palūkanų normas bei valstybės užnugarį turinčių agenturų galimybe skolintis pigiai, tam, kad palaikyti likvidumą nekilnojamo turto rinkoje, perkant vis daugiau nekilnojamojo turto paskolų. Retai kada valstybės ir pelno siekiančių organizacijų, tokių kaip Freddie Mac ir Fannie Mae, tikslai ir poreikiai sutampa.

Pateikiu pavyzdį kaip atrodo nekilnojamojo turto paskolom padengtas vertybinis popierius (mortgage-backed security):

Laukite tęsinio …

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai