Krizė IX

Tomas S.

Na ką po truputėlį artėjame prie pabaigos. Net ir pats negalvojau, kad tiek visas paaiškinimas gali užtrukti :). Išnagrinėjome kaip ir kokie žaidėjai kenkė finansinėms rinkoms. Pasistengsiu dabar paaiškinti, būtent kokie elementai ir katalizatoriai pagreitino finansinių rinkų „užšaldymą“. Kaip jau minėjau, sakoma, jog finansinės rinkos, tai ekonomikos smegenys. Kas atsitinka, kai tos smegenys sustoja veikusios?

Na iki skausmo pažįstami mums investiciniai popieriai dengti nekilnojamojo turto palūkanom, vėliau „pasaldinti“ AAA reitingais. Be to investiciniai bankai visą šitą „skanumą“ apdraudžia vienoje vietoje – AIG. Tokia didelė koncentracija sako, jog net ir nedidelis nesklandumas sistemoje gali įtakoti sistemos žlugimą. Viskas sistemoje būtų buvę neblogai, jeigu investiciniai bankai ir Fannie Mae ir Freddie Mac būtų veikia kaip tarpininkai finansinėse rinkose. Tai yra, jie tik supirktų nekilnojamojo turto paskolas, iš jų padarytų obligacijas ir jas parduotų investuotojams. Jeigu obligacijos tampa rizikingesnės – investuotojai patiria nuostolius už tai jog prastai įvertino riziką. Viskas normalu, taip ir turi būti kapitalistinėje sistemoje, nors šiuo metu kompanijos, pavieniai investuotojai praktiškai nuostolių neturi, juos prisiima valstybės. Vienintelė Islandija parodė valią ir negrąžino indėlių Britanijos ir Olandijos indėlininkams, kai Islandijos bankai bankrutavo. Ar tai geras poelgis? Aišku, kad geras. Gyvenam kapitalistinėje sistemoje, tie Islandijos bankai, kurie bankrutavo siūlė didesnes negu įprasta palūkanas už indėlius, todėl gudresni padėjo savo pinigus ten, kai galėjo juos palikti tarkim Britanijos bankuose, kur palūkanos mažesnės. Kiekvienas investuotojas žino, jog norint didesnės grąžos tenka investuoti į rizikingesnius projektus ar vertybinius popierius. Kodėl žmonės, kurie investuoja į rizikingesnius projektus turėtų atgauti savo pinigus, jeigu jiems nepasiseka?

Investiciniai bankai ir Fannie ir Freddie Mac rinkoje ne tik veikė kaip tarpininkai, bet ir patys pirko nekilnojamuoju turtu dengtus investicinius vienetas, tai yra jie į juos investavo. Kodėl? Todėl, kad AAA reitingą turintis toks popierėlis uždirbdavo didesnę grąžą nei tarkim valstybių su AAA reitingu obligacijos. Rizika tokia pat, nes abu produktai AAA reitingais, tik investiciniai vienetai dengti nekilnojamuoju turtu uždirba daugiau. Baisiausia, jog vėliau šituos popierėlius su AAA reitingais bankai naudodavo kaip kapitalą, tai buvo vienas iš instrumentų jų kapitalo sudaryme. Jeigu vertė popierėlių krenta, automatiškai banko kapitalas mažėja ir bankas turi parduoti kokius nors investicinius vienetus, kad galėtų sugrįžti į buvusio kapitalo lygį. O jeigu visiems tuo pačiu metu kapitalas sumažėja prasideda masinis investicinių vienetų išpardavimas, kuris save vis papildo dar didesniu išpardavimu, nes visi bijo, jog jų turimo portfelio vertė krenta labai greitai. Be to, investiciniai bankai ir kai kurie komerciniai bankai labai priklausė nuo skolinimosi pinigų rinkose trumpalaikėm paskolom. Tarkim repo sandoriuose, jie ikeisdavo investicinius vienetus dengtus nekilnojamuoju turtu už sutartą sumą, kai pasirodė pirmieji nemokumo ženklai Jav nekilnojamojo turto rinkoje, tiems patiems repo sandoriams įvykdyti reikėdavo didesnio užstato arba gaunamos pinigų sumos būdavo mažesnės. Per patį finansinės rinkos krizės piką besiskolinantieji kartais turėdavo prisimiimti hearcut iki 60% arba kitaip tariant už ta patį užstatą gaudavo 40 centų nuo dolerio užstato. Kaip matote finansinių rinkų griūčiai reikėjo tik labai mažo postūmio, kadangi visos kompanijos vienos nuo kitų priklausomos, užteko vienos kompanijos nemokumo, mūsų atveju Lehman Brothers bankroto, ir finansinės rinkos mirė. Ar reikėjo leisti Lehman Brothers bankrutuoti? Tikrai ne ir tą vėliau Jav Iždo vadovas, kuris beje buvęs Goldman Sachs bosas, pripažino. Aišku, „too big to fail“ problema išlieka iki dabar ir kolkas Basel III bankinės pataisos su šia problema aktyviai nekovoja.

Teko skaityti ir dar pikantiškesnių naujienų apie investicinių bankų veiklą. Tai ką aš dabar prirašiau – tai tik gražioji visos krizės pusė. Tarkim, Goldman Sachs, turbūt sėkmingiausias ir garsiausias investicinis bankas pasaulyje, organizavo daug įvairių pikantiškų sandorių. Tarkim, pas juos ateina investuotojas ir sako, aš norėčiau investuoti į investicinius vienetus, dengtus nekilnojamojo turto paskolom, Goldman Sachs bankininkai aišku randa tinkamus investicinius vienetus, garantuoja jų saugumą ir palinki investuotojui geros dienos. Kai investuotojas išeina, Goldman Sachs bankininkai per brokerius nusiperka „naked“ credit default swaps, tai yra instrumentų, kurie atsiperka, tik investiciniams vienetams prarandant vertę arba kitaip sakant, bendrovei, kuri juos išleido bankrutuojant. Šie bankininkai nusiperka tokius instrumentus būtent išlošti iš ką tik parduotų investicinių popierių bankroto. Ar bankininkai padėjo investuotojui investuoti  ??? Ar jie paprasčiausi apgavikai? Keletas Goldman Sachs vadovų buvo nubausti rekordinėm baudom už tokius poelgius. Be to, buvo atskleisti elektroniniai laiškai, kai departamentų vadovai, pardavę nekilnojamuoju turtu dengtus investicinius vienetus, parašo savo kolegoms, jog pavyko atsikratyti šituo investiciniu „SSSS“ :). Tai, ar rimti, Harvardą baigę bankininkai, tikrai tie nekalti avinėliai ? Jie nieko nežinojo? Jie žinojo viską, paprasčiausiai viekė taip, kaip jiems buvo naudingiausia. Ar reguliatoriai galėjo bankininkams pakenkti ? Aišku, galėjo. Bankininkai žaidžia pagal tas taisykles, kurias jiems nustato reguliatoriai.

Na ką lyg ir baigiau pasakoti apie visus pagrindinius žaidėjus finansinėje rinkoje. Savaitgalio metu padarysiu suvestinę ir apibendrinsiu viską, kad visiems viskas būtų aišku iš vieno posto, kuris bus jubiliejinis 10 apie krizę. (Aišku visko neaprėpiau, pasistengsim tai padaryti atskirais atvejais, apie krizę rašė du metus kiekvieną dieną, tą patį galėčiau daryti ir aš, tačiau visiems viskas greitai nusibostų.) Kitą savaitę pasistengsiu visus postus skirti Lietuvos ekonominei apžvalgai, kaip ta pati krizė paveikė Lietuvą, kokios jos priežastys Lietuvoje, kokia Lietuvos ateitis, ko Lietuvai reikėtų ir t.t. Taip, kad sekite, turėtų būti įdomu ir aktualu, kas dedasi savam kaime :). Savaitgaly paskutinis postas apie krizę, tad laukite tęsinio…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai