Krizė V

Tomas S.

Na ką tęsiu pasakojimą apie krizę. Iki šios dienos aptarėme, jog Jav nekilnojamojo turto bumas buvo dirbtinai sukeltas pačios Jav politikų. Šiame bume aktyviai veikė Federalinis Rezervas, kuris palaikė žemas trumpalaikes palūkanas. Be to, aktyviai veikė Freddie Mac ir Fannie Mae, kurios turėjo užnugaryje valstybę, todėl galėjo pigiai skolintis iš kapitalo rinkų ir tokiu būdų pirko nekilnojamojo turto paskolas, jas įvairiai skaidė, dėjo paskolas į „krūvą“ ir poto sukurdavo investicinius popierius, kurių vertė būtent priklausė nuo nekilnojamojo turto paskolų. Šiuos sukurtus investicinius vienetus vėliau parduodavo investuotojams.

Viskas atrodė visai neblogai, nekilnojamojo turto kainos augo, vertybinių popierių rinkos taip pat augo. Devintas dešimtmetis buvo gana ramus Jav. Aišku, 1994 metais nuvilnijo krizė per Meksiką, vėliau 1997 metais nuvilnijo krizė pietryčių Azijoje. Šitų krizių aš nenagrinėsiu, nes dabar ne apie jas šnekame. Jeigu kažkam įdomu, parašykit, galėsim pašnekėti. Be to, tiek krizė Pietryčių Azijoje, tiek Rusijos krizė sukėlė didelių nemalonumų vienam didžiausių hedge fondų – Long-Term Capital Management. Šio fondo vadovai, buvę akademikai ir Nobelio premijos laureatai. Šis fondas bankrutavo, todėl, jog turėjo nemažai pozicijų tiek Rusijoje, tiek Azijoje. Daug nepasakosiu, kadangi čia reikėtų pasakoti apie hedge fondų veiklą, vienas iš įdomiausių dalykų man finansuose. Vėliau aš tikrai apie juos parašysiu ir stengsiuos kuo daugiau. Kaip visi žinot 2000 metais Jav sprogo dar vienas burbulas – tai internetinių kompanijų burbulas, kuris turėjo neigiamą efektą akcijų biržom. Investuotojai investuodavo beprotiškas sumas pinigų į interneto kompanijas, kurios tarkim tūrėdavo tik patrauklų domeną, bet niekada nebuvo uždirbusios nei vieno dolerio. Aišku tokie burbulai ilgai tęstis negali, jie laikui bėgant sprogsta ir turi labai negatyvią įtaką ekonomikai. Svarbiausias dalykas, kuris atsitiko devyniasdešimtųjų pabaigoje, tai Federalio Rezervo vadovo Greenspano kalba 1997 metais, kurioje jis teigė, jog centriniai bankai neturi galių ir negali sustabdyti besiformuojančių burbulų, todėl jie lauks, kol tie burbulai sprogs, o vėliau stengsis monetarinės politikos pagalba sumažinti burbulo sprogimo efektą ekonomikai. (Teko skaityti nemažai monetaristų darbų, jie visi kaip susitaria teigę, jog burbulo kontroliuoti jie negali. Aš su tuo nesutinku 🙂 ). Kaip tokį Greenspano pasakymą priėmė rinkos? Su aplodismentais. Kątik Federalinio Rezervo vadovas parodė žalią šviesą spekuliavimui. Iš jo pasakymo galima suprasti, jog jūs, investiciniai bankai, hedge fundai ir kitos kompanijos, spekuliuokite, o, kai prisispekuliuosite ir burbulas sprogs, ateisiu aš ir ištrauksiu ekonomiką iš dugno, kad jūs galėtumėte ir toliau spekuliuoti. Vėliau traderiai šį reiškinį pavadino „Greenspans put“. Kaip matome, kalba pasakyta buvo 1997 metais, o burbuliukas sprogo 2000 metais. Na vėliau sekė Rugsėjo 11, Enron skandalas, Worldcom bankrotas. Šie įvykiai tūrėjo didžiulę neigiamą įtaką Jav ekonomikai, nepasitikėjima Jav kompanijomis auga, investicijos mažėjo ir vėl krizė, kurią galima įveikti tik vienu ginklu – monetarine politika. Vėl sena dainelė – trumpalaikės palūkanos drąstiškai mažinamos, be to, prezidentas Bushas nusprendė, kad reikia ir fiskalinio stimulo – mokesčiai buvo mažinami visoms pajamų grupėms. Na ką ir vėl ekonomika, pajutusi tokį stimulą užsivedė…

Netęsiu toliau, palieku visa įdomią grietinėlę rytojui :). Bus didesnė motyvaciją rytoj paskaityt. Iki rytojaus! Laukite tęsinio…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • A

    Dziugu, kad yra zmoniu netinginciu uzsiimti svietejiska veikla, as pats tur but tingeciau (akmuo i mano darza) bet kokiu atveju sveikinu uz iniciatyva 🙂
    Kol kas perskaiciau tik keleta straipsniu krizes tema, taciau noreciau issakyti viena nereiksminga pastaba del terminologijos: vietoje issireiskimo paskolomis PADENGTI vertybiniai popieriai vartotinas terminas paskolomis UZTIKRINTI vertybiniai popieriai mat paskola siuo atveju atlieka ikaito funkcija kreditoriaus (VP savininko) naudai ir uztikrina, jog prievole (VP apmokejimas) nemokumo atveju bus ivykdyta is ikeisto turto verte. Pastebejau, jog yra ir daugiau terminologijos netikslumo (matyt tai studiju anglu kalba itaka:)) na bet tai tik smulkmena

    kitas dalykas ko pasigedau tai detalesnio sekiuritizacijos proceso (lt vartojamas griozdiskas terminas vertimas vertybiniais popieriais arba turto perpakavimas – reikalavimo teisių transformavimas į nuo perleidėjo bankroto apsaugotos įmonės išleidžiamus skolos ar nuosavybės vertybinius popierius, kadangi esame finansu provincija tai kol kas beveik neturim teises aktais nustatyto sio proceso reglamentavimo :)) paaiskinimo, bijau kad skaitytojai gali nesuprasti kodel paskolos pardavimas kitam subjektui leidzia pritraukti pigesni finansavima ir stimuliuoti ekonomika

    tai tiek, tikiuosi neisizeisi uz kritika, sekmes

    • admin

      Kritika visada gerai ir tikrai neįsižeisiu. Terminologijos netikslumai daugiausia ir kyla iš to, kad visos studijos, o ir bendrą informaciją analizuoju tik anglų kalba. Be to ir su Lietuvių kalba nebeturiu nieko bendra gerus keturis metus, todėl kažką, kas yra pakankamai sudėtinga daugeliui anglų kalba, tiksliai išversti pakankamai sudėtinga, o aš stengiuosi pateikti taip, kad ne pačiame vertime esmė, o procese, kas iš ko išeina. Strktūrinių produktų yra labai daug, todėl kiekvieno esminis analizavimas yra nebūtinas, pats principas yra svarbiausia. Realiai kiekvienas naujas struktūrinis produktas tai kaip nauja istorija, nes daugelis iš jų turi dar įvairių kovenantų, kurių analizė yra tada naudinga, kai pats esi į tai investavęs :)).

  • admin

    Na realiai, tai devalvacija kaip ir minėjau vyksta prie fisuoto kurso ir tas pats kursas išlieka toks pat, jeigu kažko ypatingo rinkoj neįvyksta ir nereikia dar kartą pakeisti kurso. Lietuvos žurnalistai išvis mažai nusimano apie tokius dalykus, todėl „pinigų spausdinimas“ tai frazė paimta iš oro ir gali reikšti labai daug dalykų. Devalvacijos metu, dažniausiai ji vyksta, kai valstybė yra krizėje, pinigų masės padidėjimas bus pastovus. Tarkim QE tai tik laikina priemonė prispausdinti pinigų ir pirkti skolos vertybinius popierius, taip padidinti pinigų masę ekonomikai, tada tiek Fed, tiek Bank of England žiurės kaip reaguoja į tai ekonomika, jeigu ekonomika pradeda augti, tada centriniai bankai išleidžia skolos vertybinius popierius ir išsiurbia pinigus iš ekonomikos, taip sumažindami pinigų pasiūla. Čia trumpalaikis monetarinės politikos instrumentas, jį visada galima sustabdyti. Tarkim, jeigu nori prekiauti tam pačiam Forex, tai svarbiausia nuspėti ką darys centriniai bankai, nes jie įtakoja pinigų pasiūla. Tarkim dabar Japonija spausdina yenas tam, kad supirkti kitas valiutas ir sumažinti yienos kursą, bet Japonija bet kada gali padidėjusią yenos pasiūlą išsiurbti iš rinkos ir tarkim pakeisti savo valiutos kursą.
    Tikroji devalvaciją būna, kai valiuta yra fiksuota, o šitos devalvacijos apie kurias aš dabar šnekejau, tai tik trumpalaikiai monetarinės politikos instrumentai. Monetarinė politika naudojama todėl, jog manoma, kad ji grečiau gali paveikti ekonomiką negu fiskalinė politika. 🙂

  • Edgaras

    Ne, ne, aš lyg ir suprantu kas yra devalvacija ir QE, man tiesiog įdomu kuo skiriasi(ar visai nesiskiria) QE nuo elementaraus pinigų darymo „out of thin air“? Ar čia tas pats dalykas, tik su skirtingais pavadinimais?

    Tarkim skaitai straipsnį ir matai, kad FED ruošiasi į rinką įliet kokius 500 mlrd, o žurnalistai ir šiaip žmonės šitą apibūdina kaip „pinigų spausdinimą“. Tai aš ir klausiu ar QE nuo šito spausdinimo kuo nors skiriasi. 🙂

    Ir dar, nejaugi devalvacija galima tik esant fiksuotam valiutos kursui?!

  • admin

    Visai pamiršau klausei kuo skiriasi QE nuo paprasto spausdinimo pinigų. Man rodos norėjai pasakyti kuo skiriasi QE nuo devalvacijos. Devalvacija – tai, kai tarkim Centrinio banko vadovas, ar premjeras oficialiai paskelbia, jog keičia valiutos kursą. Tarkim, būtina šiuo atveju, kad valiuta būtų pririšta prie kitos valiutos fiksuotu kursu, tarkim už vieną eura 3.5 lito. Devalvuojant valiutą centrinio banko vadovas sako, jog dabar už vieną eurą bus galima gauti 5 litus. Tai yra devalvacija ir kaip tu teisingai pastebėjai spausdinami pinigai.
    QE naudojamas, tik tada, kai valiutos kursai nėra fiksuoti, jie kinta priklausomai, nuo tarkim prekybos balanco ir t.t. Vykdant QE praktiškai neįmanoma nuspėti koks valiutos kursas bus, nes čia jau veikia dar ir kitos jėgos. Valiutos kursas vykdant QE gali dažnai keistis, kai vykdant devalvaciją jis yra fiksuotas. Aš vistiek darysiu poštą kodėl Lietuvai nereikalingas euras, tada ir šnekėsiu daugiau apie devalvaciją ir tarkim QE 🙂

  • Ačiū už komentarą, malonu, kad kažkas tikrai skaito ir kažkam įdomu :). Realiai, tai tiek apie Freddie Mac ir Fannie Mae Lietuvoje manau daugkas nežino visiškai nieko, nes nekilnojamojo turto rinka Jav visai kitokia. Be to bankai veikiantys Lietuvoje dar pakankamai primityvūs, o visi sprendimai ir pagrindinė analizė makro lygiu daugiau ateina iš Skandinavijos, pas mus bankai tik vykdo nurodymus. Pataisykit, jeigu klystu. Bet to tik dabar berods Swedbank sukūrė Makroekonomikos padalinį Lietuvoje, tai viską ir pasako 🙂 Kitas dalykas Lietuvoj daug destytojų nevykdo jokių tyrimų, papraščiausiai dėsto išmoktą kursą ir tiek, visiškai priešingai nei UK. Dabar galvoju, ar atskirą įrašą padaryt apie Freddie Mac ir Fannie Mae, ar pabaigti pasakoti apie krizę ir tada padaryt, pagalvosiu per savaitgalį, apsilankyk ir pamatysi :). Apie „securitization“ procesus dar paaiškinsiu, čia būtent kūrimas tų investicinių vienetų, padengtų nekilnojamojo turto paskolomis. O, kad painus dalyks, tai ne tik tau vienam, bet netgi žmonės, kurie tuos investicinius vienetus pardavinėjo nelabai galėjo paaiškinti, ką jie pardavinėja :))). Tekę matyti interviu su daugelio didžiausių investicinių bankų darbuotojų, tai žmonės negalėjo paaiškinti, kas tai. Paprasčiausia, šitie produktai buvo kuriami matematikos studentų, kurie tūrėjo daktaro laipsnius ir vadinami „quantais“. Teko matyti vieno tokio investicinio vieneto struktūra formulėmis – tikrai įspūdingai atrodo (galėsiu plačiau ir apie tai papasakoti). Galiausiai, būtinai pasakysiu savo nuomonę ties įvairiais įvykiais, vėliau turbūt bus vien tik mano subjektyvus požiūris :))). Dar kartą ačių už įdomų komentarą.

  • Edgaras

    Sveikas, tarkim jau turi nuolatinį lankytoją. 🙂 Perskaičiau visu tavo įrašus ir prie kiekvieno norėjau palikt po komentarą, bet galvojau mažiau vargo bus jei parašysiu vieną, bet didesnį, kad nereikėtų mėtytis tarp diskusijų.

    Nors apie šią krizę girdėjau daug ir domėjaus nemažai, bet tik tavam bloge pirmą kartą išgirdau apie tokias „krizės kaltininkes“ kaip Fannie Mae ar Freddie Mac. Manau ne man vienam būtų įdomu jei parašytum smulkiau kaip šitos kompanijos veikė, nes nelabai supratau viso proceso, nuo paskolų supirkimo(kaip galima paskolas supirkt?) iki jų išskaidymo ir prijungimo sukuriant vertybinius popierius. Šitas procesas painiai atrodo.

    Kitas dalykas – QE. Kuo QE skiriasi nuo paprasčiausio pinigų spausdinimo? Nes juk tiek vienu, tiek kitu atveju, pinigai atitenka bankams, superkant valstybės vertybinius popiergalius.

    Vakar norėjau daugiau parašyt, o šiandien jau dalis pasimiršo, bet su laiku galėsim padiskutuot ir viliuosi, kad po šitų techninių postų parašysi ir iš savo, kaip finansų studento, varpinės, kaip, kad rašei apie investicijas į auksą. 🙂

    P.S. nežinau kodėl rašai taip, bet rašosi ne „poštai“, o postai. 🙂