Krizė V

Tomas S.

Na ką tęsiu pasakojimą apie krizę. Iki šios dienos aptarėme, jog Jav nekilnojamojo turto bumas buvo dirbtinai sukeltas pačios Jav politikų. Šiame bume aktyviai veikė Federalinis Rezervas, kuris palaikė žemas trumpalaikes palūkanas. Be to, aktyviai veikė Freddie Mac ir Fannie Mae, kurios turėjo užnugaryje valstybę, todėl galėjo pigiai skolintis iš kapitalo rinkų ir tokiu būdų pirko nekilnojamojo turto paskolas, jas įvairiai skaidė, dėjo paskolas į „krūvą“ ir poto sukurdavo investicinius popierius, kurių vertė būtent priklausė nuo nekilnojamojo turto paskolų. Šiuos sukurtus investicinius vienetus vėliau parduodavo investuotojams.

Viskas atrodė visai neblogai, nekilnojamojo turto kainos augo, vertybinių popierių rinkos taip pat augo. Devintas dešimtmetis buvo gana ramus Jav. Aišku, 1994 metais nuvilnijo krizė per Meksiką, vėliau 1997 metais nuvilnijo krizė pietryčių Azijoje. Šitų krizių aš nenagrinėsiu, nes dabar ne apie jas šnekame. Jeigu kažkam įdomu, parašykit, galėsim pašnekėti. Be to, tiek krizė Pietryčių Azijoje, tiek Rusijos krizė sukėlė didelių nemalonumų vienam didžiausių hedge fondų – Long-Term Capital Management. Šio fondo vadovai, buvę akademikai ir Nobelio premijos laureatai. Šis fondas bankrutavo, todėl, jog turėjo nemažai pozicijų tiek Rusijoje, tiek Azijoje. Daug nepasakosiu, kadangi čia reikėtų pasakoti apie hedge fondų veiklą, vienas iš įdomiausių dalykų man finansuose. Vėliau aš tikrai apie juos parašysiu ir stengsiuos kuo daugiau. Kaip visi žinot 2000 metais Jav sprogo dar vienas burbulas – tai internetinių kompanijų burbulas, kuris turėjo neigiamą efektą akcijų biržom. Investuotojai investuodavo beprotiškas sumas pinigų į interneto kompanijas, kurios tarkim tūrėdavo tik patrauklų domeną, bet niekada nebuvo uždirbusios nei vieno dolerio. Aišku tokie burbulai ilgai tęstis negali, jie laikui bėgant sprogsta ir turi labai negatyvią įtaką ekonomikai. Svarbiausias dalykas, kuris atsitiko devyniasdešimtųjų pabaigoje, tai Federalio Rezervo vadovo Greenspano kalba 1997 metais, kurioje jis teigė, jog centriniai bankai neturi galių ir negali sustabdyti besiformuojančių burbulų, todėl jie lauks, kol tie burbulai sprogs, o vėliau stengsis monetarinės politikos pagalba sumažinti burbulo sprogimo efektą ekonomikai. (Teko skaityti nemažai monetaristų darbų, jie visi kaip susitaria teigę, jog burbulo kontroliuoti jie negali. Aš su tuo nesutinku 🙂 ). Kaip tokį Greenspano pasakymą priėmė rinkos? Su aplodismentais. Kątik Federalinio Rezervo vadovas parodė žalią šviesą spekuliavimui. Iš jo pasakymo galima suprasti, jog jūs, investiciniai bankai, hedge fundai ir kitos kompanijos, spekuliuokite, o, kai prisispekuliuosite ir burbulas sprogs, ateisiu aš ir ištrauksiu ekonomiką iš dugno, kad jūs galėtumėte ir toliau spekuliuoti. Vėliau traderiai šį reiškinį pavadino „Greenspans put“. Kaip matome, kalba pasakyta buvo 1997 metais, o burbuliukas sprogo 2000 metais. Na vėliau sekė Rugsėjo 11, Enron skandalas, Worldcom bankrotas. Šie įvykiai tūrėjo didžiulę neigiamą įtaką Jav ekonomikai, nepasitikėjima Jav kompanijomis auga, investicijos mažėjo ir vėl krizė, kurią galima įveikti tik vienu ginklu – monetarine politika. Vėl sena dainelė – trumpalaikės palūkanos drąstiškai mažinamos, be to, prezidentas Bushas nusprendė, kad reikia ir fiskalinio stimulo – mokesčiai buvo mažinami visoms pajamų grupėms. Na ką ir vėl ekonomika, pajutusi tokį stimulą užsivedė…

Netęsiu toliau, palieku visa įdomią grietinėlę rytojui :). Bus didesnė motyvaciją rytoj paskaityt. Iki rytojaus! Laukite tęsinio…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai