Krizė X. Na ką lyg ir pasiekėm epogėjų. Kaip ir anksčiau minėjau krizės priežasčių ir kaltininkų yra daug, priklausomai nuo kada pradėsim analizuoti krizę. Tiek investiciniai bankai, tiek Fannie Mae ir Freddie Mac, tiek centriniai bankai, tiek reguliatoriai, tiek politikai – visi kalti. Kiekviena grupė aišku sakys, kad jie mažiau kalti negu kiti. Politikai mėgsta kaltinti bankininkus, nes jie daug uždirba, todėl jie blogi 
. Kiti sakys, jog ekonomikos mokslas kaltas, ekonomistai nenuspėjo krizės. Patiko, kaip B.Bernanke paaiškino apie ekonomikos mokslo įtaką krizei ir kaip šis mokslas nėra kaltas dėl krizės. Kalti tie, kurie vykdo ekonominę politiką valstybėje, nes ekonominė teorija ir ekonominė politika nėra tas pats.
Krizė X
Mano manymu, tai bendra kapitalizmo krizė. Pasaulis priprato gyventi ne pagal kišenę, ant „steroidų“. Dirbtinai sukeliami bumai, kurie vėliau nekontroliuojami vidutiniškų politikų ir vėliau turime baisias pasekmes. Tas pats atsitiko ir Lietuvoje . Aš turbūt būsiu daugiau Chikagos ekonomikos mokyklos atstovas ir pabrėšiu, jog valstybė į ekonomiką turi kištis kuo mažiau. Kodėl ? Todėl, kad valstybė neišrinks geriausių industrijų valstybei ar nenuspręs valstybės ekonominio ūkio krypties, tai puikiai atlieka rinka. Aišku ir rinka kartais negali to padaryti, tada reikia valstybės pagalbos, bet atsargios pagalbos, kuri neužgožtų privataus ūkio.
Naudinga pasidomėti:
Nepaminėta informacija
Savo postuose apie krizę nepaminėjau tarptautinės prekybos nesubalansuotumo, tai yra, Kinijos hegemonijos prekyboje, kaip pagrindinio pasaulio „fabriko“ ir Jav, kaip pagrindinio pasaulio skolininko. Apie tai pakalbėsime vėliau, nemanau, kad tai krizės priežastis, tai turbūt krizės pasekmė, kai ant „steroidų užauginta ekonomika“ daugiau vartoja negu pati pagamina. Juk pagrindinis ekonomikos variklis – produktyvumas. Mažos trumpalaikės bazinės palūkanos nereiškia, jog žmonės tampa produktyvesniais, tai daugiau reiškia, jog žmonės tampa labiau tingūs, nes įsigyti prekę ir paslaugą reikia mažiau laiko ir pastangų, kadangi skolinimąsis atpinga.
Jaučiami krizės padariniai
Ar mes jau atsigauname po krizės? Tikrai ne, nors GDP skaičiai sako ką kitą, tačiau problemos, kurios išryškėjo krizės metu dar nėra išspręstos ir jeigu nebus išspręstos turėsim ir kitą krizę. Kokios tos problemos? Tai būtent prekybos disbalansai, kai kurios finansinės institucijos vis dar yra „too big to fail“ ir Basel III taisyklės kol kas neišsprendžia šios problemos, didžiuliai pensijiniai įsipareigojimai industrinėse valstybėse.
Šis postas pakankamai trumpas, todėl, jog visas problemas, kurios kamuoja pasaulį po krizės, dar aptarsime detaliau. Kaip sakiau kitą savaitę postinsiu apie Lietuvą ( o Lietuvoje man daug dalykų jau eilę metų nepatinka ), todėl būtinai apsilankykite, bus įdomu
Straipsnis atgaivintas iš 2010-10-17
