Lenkija naudojasi nevykusia Lietuvos patirtimi

Tomas S.
  • 0 Komentarai

FT.com praneša, jog Lenkija reformuoja savo pensijinę sistemą, mažindama piliečių įmokas į privačius pensijinius fondus ir šiuos išteklius nukreipdama į valstybinę kasą. Keisčiausia, jog dauguma post-sovietinių respublikų turi polinkį prisiimti per daug pareigybių. Investuojantys turbūt žino diversifikacijos naudą. Investuotojams patariama neinvestuoti visų turimų pajamų į tą patį investicinį vienetą. Tarkim, jeigu jūs dirbate kompanijoje, kuri siūlo jums įsigyti savo akcijų, to geriau nedarykite. Kodėl? Todėl, jog įmonei bankrutavus jus netik neteksite uždirbamų pajamų, bet ir prarasite tas, kurias būtumėte skyrę investavimui.

Aišku tiek Lietuvos, tiek Lenkijos atvejų biurokratėliai nėra suinteresuoti „protingu“ ivesticinio portfelio valdymo, jie paprasčiausiai siekia prisitraukti papildomų pajamų tam, jog „užkamšyti“ skyles biudžete. Ar tai protinga? Tikrai ne – tai trumpariagiška ir turės pakankamai rimtų pasekmių, jeigu tokie trumpariagiai sprendimai nebus pakeisti.

Pirmiausia, investuoti dalį sodros įmokų į pensijininius fondus – reiškia diversifikaciją. Beje, ilguoju laikotarpiu rinkos istoriškai „uždirba“ investuotojams pozityvią grąžą. Trečia, investicinius portfelius valdo privačios bendrovės, suinteresuotos savo komisiniais, kurie priklauso nuo investicinių portfelių grąžos. Ketvirta, mažesnės įplaukos į „valstybės kasą“ priverčia biurokratus šiektiek susimąstyti, kur ir kaip leisti ribotus išteklius, taip kažkiek įtakodamos solidesnę fiskalinę politiką. (Lietuvos atveju tai dažniausiai negalioja). Kai kurie teiginiai gali būti ginčytini, tačiau bent keletas iš jų nusveria svarstykles į pensijinių fondų naudą. Be to, kai Lietuvoje yra valstybinio turto už kelesdiašimt milijardų litų, kuris praktiškai neneša jokios naudos, galime įsitikinti biurokratų kompetencija,investuojant arba racionaliai valdant išteklius. Kodėl nėra samdomos privačios struktūros, kurios pagaliau leistų valstybinėms įmonėms veikti efektyviau – neaišku. Matant, kaip valstybė atlieka tik statisto vaidmenį racionaliai valdanš valstybinius išteklius, norėtųsi, kad didesnioji sodros įmokų dalis būtų valdoma profesionalų. Valstybė betkada turi teisę sumažinti arba padidinti pensijas, arba šiuo atveju paprasčiausiai pakeisti nuostatus ir pakreipti išteklius į valstybės kasą, taip palikdama piliečius priklausomus nuo valstybės biurokratų, todėl turime įsiviešpatavusią sistemą, kai po rinkimų laiminčios partijos atsidėkoja aktyviausiems rinkėjams – pensininkams, sėkmingai didindamos pensijinius asignavimus.

Kosmetiniai biudžeto „tušavimai“ dažniausiai baigiasi labai skaudžiais rezultatais.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai