Lietuva pasaulio ekonomikos kontekste. Užsivėlinau su įrašais, daug darbų, be to susirgau, tai taip ir gaunasi 
. Na šiandien Didžiojoje Britanijoje pagaliau atskleistas planas kaip valstybė mažins biudžeto deficitą, per 4-5 metus planuojama, kad valstybė eliminuos 82 milijardų svarų deficitą. Ar aš pritariu Didžiosios Britanijos deficito mažinimui? Aš nepritariu jokiam deficito mažinimui. Kodėl?
Lietuva pasaulio ekonomikos kontekste
Tenka skaityti pakankamai daug literatūros, žinių ir pasigendu, jog kas nors pagaliau apgintų valstybės, kurios ištraukė privatų sektorių iš visiškos duobės. Juokingiausia, kad būtent finansinės rinkos „reikalauja“, jog biudžeto deficitai mažėtų, jos tai daro „prašydamos“ didesnės grąžos nuo valstybinių obligacijų. Ar ne paradoksas, prieš metus mes, mokesčių mokėtojai tas finansines rinkas ištraukėm, o dabar tos finansinės rinkos prašo, jog jų dėka susidariusios skolos būtų padengtos greičiau. Aš nesivelsiu į krizės priežastis, juk pats sakiau, kad didelė dalimi ir pačios valstybės dėl to kaltos, bet valstybių niekas neturėjo išgelbėti, vienintelė Graikija beveik bankrutavo, bet tai daugiau lėmė jos pačios vidinės problemos, kurios tik išryškėjo krizės metu.
Naudinga pasidomėti:
Deficito mažinimas
Ypatingai Didžiojoje Britanijoje tenka girdėti, kad reikia mažinti deficitą, nes palūkanos ant obligacijų išaugs. Juokinga, kad valstybė, kuri gali pati vykdyti monetarinę politiką ir „spausdinti“ pinigus klauso finansinių rinkų diktato. Nepagalvokite, kad aš socialistas ir į rinkas bei jų duodamos signalus netikiu, tikrai tikiu ir manau, kad rinka yra puiki vieta, kur galima gauti racionaliausius signalus, tačiau būtent deficito mažinimo atveju – nepasiduočiau rinkos diktatui. Patinka Jav, kuri tą rinkai dar kartą parodo, juk jie gali prispausdinti tiek dolerių, kad dolerio vertė kitų valiutų krepšelio atžvilgiu bus 0. Aišku, Jav to nedarys, bet naujas monetarinis stimulas dolerio kursą vėl nugramzdins žemyn. Jav labai teisingai pasirinko prioritetus, juk valstybė neturi dirbti dėl rinkos, ji dirba tam, jog joje gyvenantys žmonės gyventų geriau, bent jau dėl to turėtų dirbti .
Naudinga pasidomėti:
Be to, monetarinės politikos įtaka šiuo metu labai ribota, kadangi standartiniai monetarinės politikos instrumentai jau išnaudoti, belieka tik QE. Bet ir QE man priminė fiskalinę politiką, tik daroma monetarinės politikos instrumentais. Dauguma ekonomistų sutinka, kad mes dabar esame vadinamojoje likvidumo krizėje arba „liquidity trap“, tai tokia ekonomikos būsena, kai monetarinė politika yra visiškai neefektyvi. Vienintelis instrumentas išjudinti ekonomiką – fiskalinė politika. Paul Krugman jau antrus metus trimituoja apie tai, kad reikia pradėti stimuliuoti paklausą ir Jav tą darė, fiskalinis stimulas baigėsi ir ekonomika vėl auga neįprastai lėtai. Ko reikia, kad jį augtų greičiau? Taip, fiskalinės politikos, bet ne tik mažo stimulo, bet tokio stimulo, kuris įtakotų privataus sektoriaus lūkeščius.
Lietuva pasaulio ekonomikos kontekste – privataus sektoriaus įtikinimas
Valstybės turėtų pasistengti įrodyti arba įtikinti privatų sektorių, jog paklausa niekur nedings, ji bus pastimuliuota, tada privatus sektorius pradės investuoti ir samdyti darbuotojus. Sakysit, jog tai pataikavimas? Tikrai ne, šį ekonominį stimulą reikia sukelti naudojant fiskalinę politiką, tai yra, didinti biudžeto išlaidas, o ne mažinti biudžetą. Be to, nežinau, ar aš vienas taip manau, bet labai mažos palūkanos nuo Didžiosios Britanijos, Jav, Vokietijos obligacijų sąlygoja, jog privatus sektorius nežino, ką daryti su pinigais, paprasčiausia nežino, kur investuoti, todėl šį darbą turi padaryti valstybės. Žinom, jog valstybinės sektorius yra pakankamai neefektyvus, todėl gali išsvaistyti lėšas. Reikėtų fiskalinę politiką vykdyti per mažesnius mokesčius. Aišku, šie mažesni mokesčiau turi atitekti ne didelioms korporacijoms, kurios jau 3-4 ketvirčius rodo solidžius rezultatus ir turi dideles grynųjų atsargas, šios mokesčių lengvatos turėtų paliesti naujas kompanijos. Aš sakyčiau, jos neturėtų mokėti mokesčių bent pirmuosius penkerius metus. Lietuvoje skaičiau, jog panašus pasiūlymas seimo „vaikšto“, todėl turėtų sužadinti šiektiek optimizmo.
Priklausoma ar ne
Ar Lietuvai yra priklausoma nuo D. Britanijos, nuo Jav ekonominės politikos? Socialdemokratų nuomone – ne ), mano nuomone be abejo. Jeigu didžiosios valstybės pradės investuoti ir jų ekonomikos atsigaus, tada ir mūsų Lietuva pradės judėti į priekį.
Burbulas, kontrolė, rezervai
Šiuo metu labai didžiuliai kapitalo srautai pasiekia Aziją, Pietų Ameriką. Sakyčiau ten formuojasi labai jau negražus burbulas . Aišku, Kinija yra įvedus kapitalo kontrolę, be to turi didelius rezervus, o ir valstybė nepaliks gyventojų bėdoje, ji geriau „nugręš“ užsienio kapitalą ir tai sveikintina. Kodėl sveikintina? Todėl, kad užsienio investuotojai turi prisiimti riziką. Atrodo, jog visi nori didelės grąžos ir galvoja, kad didelė grąža ateina be rizikos, tikrai ne. Lietuva labai kvailai elgiasi, jog pataikauja bankams. Juk kapitalas Lietuvoje operuojančių bankų – Skandinaviškas. Kodėl Lietuva prisiima visą atsakomybę dėl kreditų krizės, dėl neišmokėtų paskolų? Juk Skandinavų bankai taip pat investuoja pinigus Lietuvoje suteikdami paskolas, kodėl jie neprisiima jokios rizikos, o dabartinė valstybė nukarpo biudžetą „iki kaulo“ tam, jog būtų atiduoti pinigai skandinavams. Mano manymu, dėl blogų paskolų kalti tiek jas paėmę asmenys, tiek jas išdavusios institucijos. Juk bankai turi įvertinti potencialaus skolininko rizikingumą, jeigu bankas to nepadaro ir žmogus neatiduoda paskolos, kaltas skolininkas? Kaltas ir skolinantysis, kuris pilnai nepadaro darbo. Labai palaikau Islandijos drąsų žingsnį negrąžinti D.Britanijos ir Olandijos indėlininkų pinigų, juk jie gaudavo didesnes palūkanas, todėl turi suprasti, kad ir rizika didesnė. Koks kapitalizmas be rizikos? Tai jau nebe kapitalizmas . Lietuvos vyriausybės vietoje bandyčiau šneketis su bankais, jog paskolų našta būtų pasidalyta. Jeigu neišeina taip susitarti, reikia įvesti asmens bankroto įstatymą, nes dabar išeina taip, jog skandinavų „betai“ nepasisekė, o juos grąžina Lietuvos mokesčių mokėtojai. Juk kazino pralošus ruletėje niekas pinigų negrąžina.
Padėtų ekonomikai atsigauti
Na žinom, jog eksporto rinkoms atsigavus – Lietuvos ekonomika galiausiai taip pat atsigautų. Be to, priėjau išvados, jog yuanio, Kinijos valiutos, vertės didėjimas turėtų padėti Lietuvos ekonomikai. Kodėl? Visų pirma, yuaniui sustiprėjus padidėja Kinijos piliečių perkamoji galia, todėl jie už tą pačią sumą gali įsigyti daugiau prekių, bet tai nereiškia, jog jie tai darys, kadangi kinai daug pajamų atideda taupymui. Yuanio vetei augant, automatiškai išauga ir darbuotojų algos, kompanijoms padidėja gamybos kaštai. Sumažėja Kinijos darbo jėgos patrauklumas investuotojams. Apie tai šneka ir Kinijos vadovai, todėl jie neskuba leisti yuaniui „sustiprėti“, bet su laiku ne tik Jav, bet ir patys Kinijos gyventojai norės gyventi geriau ir reikalau didesnių algų. Kinija privalės stimuliuoti savo vidinį vartojimą ir manau, kad tai gali atsitikti pakankamai greitai. Jau dabar atsiranda yuanio denominuoti investiciniai vienetai. Jų nedaug. Kodėl? Todėl, jog valstybė bijo, kad yuanis „sustiprės“. Į šiuos investicinius vienetus investuoti tikrai verta, kadangi ne tik gausite kažkokias palūkanas, bet ir pats yuanis tuo metu jau gali būti sustiprėjęs, todėl jūsų perkamoji galia išaugs. Kaip vidinis vartojimas Kinijoje yra susijęs su Lietuva? Ogi, jeigu darbuotojai Kinijoje „pabrangs“ ir ekonomiškai „nebeapsimokės“ gaminti Kinijoje, gamyba persikels į vakarų ir rytų europą. Tai vėliau ar anksčiau atsitiks ir tada tai bus papildomas stimulas mūsų regionui. Na ką, kol kas pozitivių naujienų pasaulio ekonomikoje nedaug, bet tikėkimės, jog ekonomikos galiausiai atsigaus ir kažkiek užklius Lietuvėlę ir padės jai atsigauti
