Lobizmas ir investicijų grąža

Tomas S.

Nesenai susilaukiau įdomaus klausimo – kaip šalys reaguoja į tai, kad jų prekybos partneriai įveda tarifus tam tikroms importuojamoms prekėms? Į šį klausimą šitame įraše neatsakinėsiu, bet netiesiogiai pasižiūrėję į šią problemą/galimybę, bandysime išsiaiškinti, ką galima pasiekti su protekcionizmu arba tiksiau, kai kurių kompanijų įtaka politikoje.

Vėlgi į pagalbą „ateina“ leidinys The Economist, kurio viename iš numerių teko skaityti straipsnį apie kompanijas arba indeksus į kuriuos investuojant galima sugeneruoti didesnę grąžą nei tarkim įprasto indekso S&P500 grąžą. Kompanija Strategas sukūrė investicinį indeksą, kuris paremtas kompanijų išlaidomis lobizmui. Kas yra lobizmas? Tai toks procesas, kai tam tikros kompanijos samdo tam tikrus žmonės, kurie daro įtaka politiniams ir kitiems sprendimams, kurie turi naudos kompanijoms, kurios tuos lobistus samdo. JAV lobistai ypatingai klesti. Taigi, kompanija Strategas sukuria investicinį indeksą, kuris paremtas lobizmo išlaidomis/kompanijos turto santykiais. Indekse – 50 kompanijų, kurios yra pergrupuojamos kiekvieną ketvirtį. Indekse nėra finansinių kompanijų, kadangi jų turtas labai didelis dėl vykdomų operacijų pobūdžio, todėl jų įtraukimas gali neparodyti „tikrojo“ lobizmo poveikio kompanijų generuojamai grąžai, nors finasinės institucijos turbūt yra vienos iš didžiausių lobizmo paslaugas naudojančių kompanijų. Taigi, ką rodo indeksas? Indeksas parodo, kad nuo 2001 iki 2011 lobizmo intensyvumo indeksas grąžina iki trijų kartų daugiau nei S&P500 indeksas. Tarkim, šiuo metu šis indeksas grąžina 3 kartus daugiau nei S&P500. Aišku, dabartinis S&P500 indekso lygis yra įtakotas finansinio sektoriaus nuosmukio, kurio mes lobizmo indekse negalime matyti, nors ten yra keletas kredito reitingų agentūrų. Kokios kompanijos sudaro indeksą? Tabako, alkoholio, privataus švietimo, medicinos – kompanijos, kurios yra priklausomos nuo įvairių jų veiklą ribojančių įstatymų. Taigi, kaip matome, investuoti į kompanijas, kurios turi politinės įtakos bent jau JAV – apsimoka.

Be to, jeigu pažiūrėsime į tą patį JAV finansinį sektorių, tai vienos kompanijos nominali akcijų vertė išsiskiria – Goldman Sachs (beje jau prieš gerus metus sakiau, kad Goldman Sachs akcijas reikėjo „shortinti“, kadangi atsirado nepaaiškinamas atotrūkis tarp Goldman Sachs akcijų vertės ir kitų panašaus tipo finansinių institucijų). Goldman Sachs akcijų vertė yra pakankamai aukštesnė nei kolegų, užsiiminėjančių panašia viekla. Kodėl? Ši akcijų premija aiškinama tuo, kad Goldman Sachs turi labai didelę politinę įtaką ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Praeitą savaitę viename iš BBC reportažų buvo galima matyti vertybinių popierių prekiautoją, kuris teigė, kad Goldman Sachs valdo pasaulį (Realiai, tas prekiautojas man sukėlė daugiau juoko, nei pateikė rimtų argumentų. Beje, buvo suabejota jo autoritetingumu – abejonės nekilo). Be to, Goldman Sachs kartais juokais vadinamas – „Government Sachs“, kas reikštų – Valstybės Sachs. Kaip matome, politinė įtaka tiesioginė ar ne, tikrai turi įtakos kompanijų akcijų kainai.

Dabar prie pirmo klausimo apie prekybos tarifus. Į prekybos tarifus galima žiūrėti iš tos pačios perspektyvos – būtent kompanijos, industrijos, kurios dažnai praranda konkurencingumą šalims, kurios gali produktą pateikti pigiau, prašo valstybės, kad ji neva įvestų tarifus, kurie apsaugotų vietinės kompanijas, industrijas ir darbo vietas.

Aš nesigilinsiu į dabartinį JAV ir Kinijos konfliktą dėl Kinijos valiutos manipuliavimo, kadangi savo požiūrį šiuo klausimu esu išsakęs ne viename įraše. (Taip, Kinija savo valiutos kursu manipuliuoja).

Be to, yra dar vienas būdas kaip tarifų neįvesti, bet kitaip skatinti šalies gamintojų konkurencingumą kitų šalių/kompanijų atžvilgiu – subsidijos. Vėlgi, kompanijos samdo lobistus, kurie įtikina politikus, kad viena ar kita technologija yra reikalinga, tačiau ekonomiškai ji neatsiperka, jeigu nesusirenka tam tikra kritinė masė vartotojų, todėl keletui metų reikalingos subsidijos gamybai ir veiklai palaikyti.

Kas laimi ir pralošia dėl naujų tarifų/subsidijų įvedimo? Laimi kompanijos trumpuoju laikotarpiu, kadangi jų produkcija yra apsaugota, maržos taip pat, todėl kompanijos gali toliau „sėkmingai“ veikti – ką ir parodo mūsų lobizmo indeksas, kuris ir implikuoja, kad kompanijos turinčios politinį užnugarį, gali klestėti lengviau nei tos, kurios jo neturi.

Šioje situacijoje, trumpuoju laikotarpiu pralošia vartotojas, kadangi jis negali gauti pigesnių prekių ir paslaugų. (Vėlgi, pamąstymas, teorinis, kadangi viskas priklauso nuo industrijos dydžio ir jos įtakos šalies BVP, kadangi dėl pigesnių prekių iš svetur, vietinių gamyklų uždarymas mažina darbo vietas ir padidina išlaikytinių gretas iš ko sekas dar papildomos pasekmės. Be to, teorinėje ekonomikoje, modeliais įrodytą, kad įvairūs tarifai, sumažina bendrą pasaulyje pagamintą prekių ir paslaugų kiekį, kas sumažina bendrą žmonių gerbuvį. Vėlgi, maža paguoda, kai vidutiniškai be tarifų vienų žmonių gerbūvis padidėja, kitu sumažėja, ir tai dažniausiai šiuo metu atsitinka vakarų šalių darbo vietų sąskaita 🙂 Beje, aš sutinku su tarifu žąla, o kiekvienas galime turėti savo nuomone šiuo klausimu). Taigi trumpuoju ir turbūt ilguoju laikotarpiu dėl tarifų įvedimo pralaimi vartotojas. Ilguoju laikotarpiu taip pat pralaimi ir kompanija, kuri neracionalizuoja savo veiklos (jeigu neracionalizuoja), neprisitaiko prie kintančių rinkos sąlygų, kas vėliau panaikinus tarifus padaro tą kompaniją nekonkurencingą.

P.S. šiektiek neįprastu būdu stengiausi paaiškinti kompanijos politinės įtakos vertę. Kaip parodo mano minėtasis lobizmo indeksas investuoti į kompanijas su politine įtaka – pelninga. Nieko naujo, nors pasižiūrėjus į „emerging markets“ šalių industrijų flagmanų, kurie įvairiais būdais yra subsidijuojami valstybių, akcijų kurso sumažėjimą galima teigti, kad yra ir kitų svarbių veiksnių įtakojančių kompanijos vertę. Politinė galia tik viena iš detalių „sėkmingo“ kompanijos vystymosi kelyje.

#Goldman Sachs #Investicijų grąža #kompanijos #lobistai #lobizmas

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai