Palūkanos ir sprendimas studijuoti

Tomas S.

Savo studijas baigiau prieš gerus ketverius metus. Prieš pradėdamas studijas apie tokius dalykus kaip studijų kaina ar rinkoje esančios palūkanos nelabai galvojau. Be to, mūsų kultūroje, jeigu nestudijuoji, tai į tave žiūrima šiektiek kreivai, todėl daugelis studijuoja tam, kad studijuoti. Mano atveju, aš buvau susidomėjęs ekonomika bei finansais, todėl sprendimas studuoti nebuvo sudėtingas.

Kodėl žmonės studijuoja?

Žmonės studijuoja, nes įgytas aukšto mokslo diplomas padeda žmogui signalizuoti savo vertę darbo rinkoje. Įsivaizduokite darbo rinką, kurioje yra tam tikra dalis darbdavių ir darbuotojų. Darbdaviai yra suinteresuoti surasti kuo geresnį darbuotoją, darbuotojai – darbdavį. Kaip jiems rasti vienas kitą?

Šioje situacijoje darbuotojai stengiasi parodyti, jog jie yra geresni nei kiti darbuotojai. Vienas iš būdų tai padaryti – turėti aukštojo mokslo diplomą ar tam tikrą kvalifikaciją, kurios neturi kiti darbuotojai. Jeigu visi darbuotojai turi aukštąjį išsilaviimą, tokiu atveju aukštasis išsilavinimas praranda savo vertę (Apie tai jau esu šnekėjęs čia).

Taigi žmonės studijuoja, gerina kvalifikacija tam, jog galėtų signalizuoti savo vertę darbo rinkoje.

Ar verta studijuoti?

Jeigu aukštojo mokslo diplomas jums leidžia signalizuoti savo vertę darbo rinkoje, tada studijuoti tikrai verta, nes darbą teoriškai turėtų būti susirasti lengviau (Aišku, aukštasis mokslas praplečia jūsų akiratį, suteikia žinių, bet šiame įraše šnekame apie ekonominę vertę). Rinkoje, kur tų diplomų daug, aukštasis išsilavinimas praranda savo vertę.

Ar mes kažką praleidome?

Kaip jau minėjau įrašo pradžioje, prieš studijuodamas apie studijų kainą bei paskolų palūkanos daug nežinojau. Tiksliau, žinojau, bet nebuvau to kritiškai įvertinęs. Turbūt tuo metu studijos man buvo labai patrauklios.

Nusprendę studijuoti, jūs investuojate 3-4 metus savo laiko, kai neuždirbate ir turite mokėti už studijas. Tai yra jūsų investicija už kurią ateityje, kaip ir kiekvienas geras investuotojas, norėtumėte gauti grąžą.

Jūsų kolegos, kurie nusprendžia nestudijuoti, tuo metu pradeda dirbti. Turbūt negeriausius darbus, bet jie sugeba gauti pajamas, jas kaupti bei investuoti. Kai mes kažką skolinamės, visada žiūrime į tai kiek mums tai kainuos – palūkanos. Kai investuojame, taip pat žiūrime kiek galėsime uždirbti – palūkanos (banko indėlio atveju).

Daugelis ekonomistų studijų vertę, studijuojančiam asmeniui skaičiuoja, kaip pajamų skirtumą tarp studijuojančio ir nestudijuojančio asmens. Jeigu tas skirtumas yra didelis – studijuoti vertą, nes uždirbate daug daugiau turėdami diplomą, jeigu skirtumas nedidelis – piniginė studijų vertė jums nėra didelė.

Vienas iš pirmųjų dalykų su kuriais susžįsta daugelis investuotojų bei finansų/ekonomikos studentų tai, jog dabartinė ir ateities pinigų vertės yra skirtingos (“Time value of money”). Euras šiandien jums atneš daugiau piniginės naudos nei euras už metų. Kodėl? Šiandieninį eurą jūs galite padėti į banką indėlio pavidalu ir po metų gauti savo eurą + palūkanos. Už metų gautumėte tik eurą.

Taigi, su pagrindiniais metodais susipažinome. Kaip juos pritaikysime?

Man tenka daug dirbti su skaičiais ir įvairiom analizėm. Mano patirtis rodo, jog kažkas “paprasto”, logiško bei konservatyvaus yra geriau nei kažkas labai sudėtingo. Dažnai kažką paprasto ir logiško galima sukurti per 15 – 20 minučių. Su sudėtingais dalykais galima praleisti labai daug laiko.

Žmonės dažnai mano, jog tai kas yra sudėtinga ir užtrunka daugiau laiko, turbūt yra patikimesnis bei geresnis problemos sprendimo būdas. Tuo tarpu, tai kas jums nekainuoja tiek daug laiko (bet turbūt tam, kad tai suprastumėte jūs išnaudojote marias laiko prieš tai) nėra toks geras ir vertingas sprendimas. Pirmuoju atveju, mes jaučiamės kažką pasiekę, juk mes dirbome tiek daug! Antruoju atveju dažnai jaučiamės kažko nepadarę.

Taigi, mąstant labai paprastai, pabandysime išspręsti šį aukštojo mokslo rebusą.

Jeigu jūsų pajamos įgyjus aukštąjį išsilavinimą yra aukštesnės nei tų žmonių, kurie jo neturi, jums išsilavinimas atneša pozityvią monetarinę vertę. Be to, esant žėmoms palūkanoms, jūsų ateities pajamos turi didesnę vertę, nei esant aukštesniems palūkanoms. Tarkime, jeigu metinės palūkanos yra 1%, tai kiekvienais metais investavę vieną eurą, gausite 1% palūkanų. Tuo tarpu, jeigu palūkanos yra 5%, investavę gausite penkis procentus palūkanų. Taigi, antruoju atveju dabartiniai pinigai yra daug brangesni nei ateties pinigai, nes galite investuoti su 5% palūkanomis.

Studijuojančiojo atveju, tai yra labai svarbu. Kadangi palūkanos šiuo metu yra žemos, net ir dirbdami bei taupydami negalėsite iš šių pinigų uždirbti daug dėl žemų palūkanų. Jeigu palūkanos būtų aukštos, studijavimas turėtų didesnius kaštos: jūs neturėsite pajamų, kurias galite investuoti didesnėmis palūkanomis ir jums reikės atidavinėti studijų paskolą aukštesnėmis palūkanomis. Taigi, esant žemom palūkanom, jums verta studijuoti labiau nei esant mažesnėm palūkanom.

Šis modelis/mąstymas yra pakankamai paprastas, bet jis mums padeda geriau suprasti kaip galima žiūrėti į studijas. Aišku, svarbu ir kokią specialybę pasirinkote, tos specialybės ateities paklausa ir t.t. Šio klausimo taip pat neverta pamiršti. Tikiuos, jog šiuo įrašo pakeisiu nors vieno iš jūsų mąstymą apie studijas (Ne tik būsimų/esančių studentų, bet ir tėvelių)

Tomas

#aukštasis išsilavinimas #euras #mokslas #palūkanos #palūkanų norma

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai