Po truputėlį judam iš krizės…

Tomas S.

FT.com praneša, jog Sausis buvo pirmamsis mėnuo po krizės, kai nei viena kompanija, vertinta Moddy\’s kreditų reitingų agentūros – nebankrutavo. Na pradedu ir aš tikėti, kad krizė po truputėlį baigiasi. Įdomu, kad eilė kompanijų nesugebėjo prisitaikyti prie naujų technologijų ir krizės metu tos nebūtos investicjos pasimatė. Ypatingai tai aktualu Didžiajai Britanijai, Jav, manau, kad ir Lietuvoje tokių atvejų buvo. Ši krizė buvo lyg ankstinas kompanijoms reformuoti savo veiklą ir dabar po 2 metų pesimizmo turėtų atsigauti vadinamieji „animal spirits“ ir verslai pradės konkuruoti ir didinti darbuotojų skaičių, kas yra būtina tam, jog „užrakinti“ šį ekonominį augimą.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Edgaras

    He he, turiu aš to kritinio mąstymo per akis, čia ne tame esmė. 🙂 Kartais diskusijose reikia, taip sakant, stand your ground, net jei nesi pilnai įsitikinęs savo teisumu, tam, kad ištraukt kuo daugiau argumentų iš diskusijos partnerio. Pavyzdžiui iš šitos tavo žinutės tam tikri dalykai pasidarė daug aiškesni. Nors dėl kai kurių vistiek ramia sąžine galėčiau ginčytis. Bet nebereikia jau. 🙂

    Aš akivaizdžiai matau ekonomiką iš kitos perspektyvos nei matai tu. Čia nekalbant apie tų pinigų augimą, jų funkcionavimą ir t.t. Tiesiog aš žiūriu iš kitos perspektyvos. Nebūtinai ji teisinga arba neteisinga. Tiesiog kitokia.

    Kai įgausiu daugiau žinių galėsim padiskutuot vėl. Galbūt metų begy, galbūt dvejų. 🙂 Tikiuos nenumirs šitas blogas iki tol? 🙂 Nebūtina atsakyt.

  • admin

    Blemba, as jau tau nieko neberasysiu, bet va tu imi is konteksto out of thin air ir sakai veliau, kad sistema negali egzistuoti jeigu nebus toliau skolinamasi. As tau aiskinu, kad gali. Dabar tas out of thin air tavo kontekste reiskia, kad bankai siaip is nieko gamina pinigus arba as taip supratau, multiplikatorius naturalus dalykas. As pats specializuojuosi monetarineje ir finansineje ekonomikoje. Dabar vadoveliuose, nezinau koki tu ten vadoveli vartei bus aiskiai parasyta under particular circumstances this system might be inflationary. Jeigu kazkur vidury vadoveliu parasyta, reiskia assumptions jau buvo priimtos seniau. Dabar jus, tu ir Hudsonas vadovaujates MV=PV formule, kuri kaip as tau jau senai minejau del nestabilios velocity of money – neveikia perfectly. Dabar, kur expectations tavo modelyje, nezinau kokius vadovelius jus skaitot, bet lukesciai ekonomikoje uzima centrine dali, ne kazkokie statiniai santykiai. Nebuna taip, kad jeigu atsitiks taip, butinai atsitiks taip, kaip ir sistema gali buti inflationary, bet nereiskia, kad ji bus inflationary, priklausomai, kur tas kreditas bus padetas, jeigu tas kreditas bus panaudotas isperkant uzsienio skola, kas tada inflationary??? Literaturos as perskaites labai daug ir pasakysiu, kad visi teiginiai priklauso nuo assumptions. Taip fiziniu pinigu nera, bet uzstatas yra – depositai, jeigu vadoveliu kurejai tai vadina out of thin air – ok, bet ta sistema yra valdoma, nera, kad as va nusprendziau ir prispausdinau, prikuriau ir t.t. Cia tas pats kaip ir su fikaliniu multiplikatorium, jis teorijoj labai gerai veikia, jeigu nera skolinimosi, o kai agentai gali skolintis perfect santykiai sugriuna. Na nezinau, kazkaip keista, kad tu bandai irodyti kazkokia tiesa, be to, kas is to, kad sistema inflationary? Matai infliacija Jav? Na man labai keista, viskas priklauso nuo situacijos. Pumpuoja Jav i sistema dolerius, ar yra kokia infliacija? Jeigu output yra netoli full-employment tada additional money supply galbut paveiks inflation expectations ir bus kazkokia infliacija, o kai output labai toli nuo full-employment nematau is kur ta infliacija turetu atsirasti.
    P.S. nevisada tikek, ka raso vadoveliuose. Vadoveliai parasyti skirtingu profesoriu, jie turi skirtingas nuomones. Mano universitete dar nei vienas destytojas nesake, kad taip butent yra kaip parasyta vadovelyje, taip gali buti under certain conditions, gali buti, juk zmoniu elgesys/nuotaikos nenuspejamas, o 1970 metu ekonomikoje turbut isivyravo ekonominiai modeliai su expectations ir dynaminiai modeliai (matematika, kuri pritaikyta skirtingiems periodams, arba tiksliau, analizuojama, kad agentai nera statistai (kaip, kad tu man bandai irodyti) jie prisitaiko, todel kas veikia viename periode, nereiskia, kad veiks kitame.
    Paklausk saves vieno klausimo – kodel ekonomistai nesugeba nuspeti krizes ir jos efekto ekonomikai??? Turbut todel, kad ju ekonominiai modeliai ne visada veikia. Tarkim, nezinau ka tu studijuoji, bet yra eile finansiniu modeliu, kuriuos desto ekonomistai ir destoma dvejopai. Pirmiausia, teorine dalis, veliau – empyriniai modelio rezultatai. Zinok, daug modeliu ekonomikoje, turbut dauguma, empyriskai neveikia.
    Neberasysiu sia tema nieko, nes matau, kad prie bendro rezultato neprieinam, as nenoriu, kad tu mastytum kaip as, bet as nematau kritinio mastymo, tu isiciklinai, kad yra taip, tai taip ir turi buti, tikrai ne 🙂

  • Edgaras

    :)) Aš tau be galo dėkingas už kantrybę ir aiškinimą visų ekonominių dalykų, bet dėl to vieno kaip nesutarėm, taip ir nesutarsim, kol nepatapsiu rimtu dėde ir neparašysiu kokio serious paper apie tai, ką galvoju ir kaip, mano supratimu, yra. Bet nesvarbu, šita tema nebreikėtų kalbėt mum.

    O dėl paskutinio sakinio tai gan juokinga pasirodė. Net elementariausiuose ekonominiuose vadovėliuose būna parašyta, kad komerciniai bankai kuria pinigus out of thin air. Teko internete matyt ir makroekonomikos pagrindų paskaitas, kuriose pasakomi lygiai tie patys žodžiai – „commercial banks do create money out of thin air and it is very inflationary“. Nežinau ar tau užtenka kompetencijos ginčytis su ekonomikos dėstytojais ir vadovėlių autoriais, bet su elementaria logika pyktis gi nereikėtų. 🙂 Gal tiesiog tu blogai interpretuoji tą money creation out of thin air? Ten turima omeny pinigų multiplikatorių. Kai priklausomai nuo privalomųjų rezervų ir deposito dydžio, per tam tikrą laiką, depositas ekonomikoj padidėja kažkelis ar kažkeliolika kartų.

    Šitie dalykai yra ekonomikos pagrindai ir nemanau, kad čia tau reikėtų bandyt kažką paneigt. 🙂

  • Edgaras

    Labai į temą – paskaityk šitą nerealų interviu, jei dar neskaitei. Truputį apie QE, truputį apie JAV dominavimą, truputį apie dolerį, kaip rezervinę valiutą, truputį apie kapitalizmą ir jo ateitį. Žodžiu apie tai, apie ką mes ir diskutuojam. 🙂 Netrumpas, bet tikrai puikus, reikės šiandien dar syk perskaityt ir įsigilint labiau. 🙂

    http://michael-hudson.com/2010/11/dollar-war-in-detail/

    • admin

      Nezinau, kuo jis tau toks nerealus :). Pasidomek Faber veikla – bus kazkas panasaus. Yra protingu ir idomiu minciu ir as tikrai nepriestarauju isreikstosioms, bet kokia alternatyva? Ka siulo Hudson? Reiskia, leidziam Kinijai uzaugti, dabar kai ji turi cost advantage, o ir pollutina neblogai, ji nebenori dalintis darbo vietomis ir konkurencigumu su likusiu pasauliu? Tu sakai, kad salys netaupo, tik skolinasi. Va tau geriausias pavyzdys – Kinija, net saver salis. Kaip ir Jonas su Petru daugiau nebeegzistuoja??? Kinija privalo didinti savo exchange rate, ir cia apie ta betinima, rinka pati pasako, kad exchange rate turi buti tiek Brazilijos tiek Kinijos – aukstesnis. Siaip jis cia kisa Japonija, Japonija per 10 metų padarė pirma intervencija valiutų rinkoje, bet nustojo. Ką daro Brazilija, Kinija? Paprasčiausiai recyclina, kaip autorius sako, man paprasciausiai juokinga, tai reiskia, mes neleidziam rinkai nuspresti, koks market exchange rate turi buti, mes uztat leidziam Kinijai ir Brazilijai pacioms nuspresti koks ju exchange rate turi buti, tau tai normalu? Man tai ne. As suprantu, jam patogiausias Brazilijos pavyzdys, kodel? Todel, kad Brazilija neturi kapitalo kontroles, todel ten ir problemeles – didesnes. Kodel jis kaip pavyzdzio nepaima didziausios exchange rate manipuliatores Kinijos??? Keista. Dabar, ar yra logikos, kai kelios salys 20 metų auga 7-10% per metus GDP greičiu ir toliau palaiko žemesnį valiutos kursą, nei šalys, kurios auga daug lėčiau? Man šiaip žaidimas į vienus vartus nelabai patinka. Dabar jis sneka apie asset inflation, taip norima to, bet koks inflation, dolerinis??? Tai tas inflation tik liecia pacia Jav vidaus ekonomika, arba tiksliau assetus denominuotus doleriais, bet, kas vercia uzsieniecius investuoti i sita ekonomika, arba tarkim nepaprasyti didesnio haircut perkant amerikietiska asseta del tarkim currency risk. Siaip nezinau ka skaite Hudson, o kiek man teko skaityti moksliniu darbu, tai QE2 neprisidėjo prie asset burbulu, jeigu tokie net yra. Siaip berod 2008 nominali naftos kaina kazkas 147$ buvo, tai del to irgi kazkoks QE kaltas? Briedas, normalus paklausos/pasiulos desniai. Vis daugiau zmoniu, ypatingai emerging markets salyse, tampa turtingesni, automatiskai vartoja daugiau, taip ir drivinamos zaliavu kainos, o ne kazkokia QE2, briedas ir tiek. Kitas dalykas – popierines zaliavos, tarkim futures kontraktai ir fizines zaliavos. Juokingiausia, kad apie zaliavu kainu infliacija sneka Kinija, kuri tik perka fizinius zaliavu resursus, ta pati Brazilija, kuri randa vis daugiau naftos, o ir turi pakankamai daug savu zaliavu. Pirmiausia, reikia ziureti, ka su tais zaliavu pinigais ta pati Brazilija daro – svaisto. Didina algas ivariems biurokrateliams ir t.t. Poto turim infliacija ir aisku del savo ekonomines politikos impotencijos apkaltinam vakarus. Juokinga skaityt tokius interviu, nesakau, kad nera tiesos, bet labai jau selective interviu, iki galo net neskaiciau, nes tokiu svieto lygintoju jau ne vienas buvo.
      O juokingiausia, jog Jav spausdinant dolerius, dolerio kursas turetu mazeti, kodel jis nemazeja? Reiskia investuotojai zino, ka siuo metu daro Jav, ar kaip? Tie patys hedge fondai neshortina dolerio, o tarkim labai rimtas dede Chanos shortina – Kinija. Kazkaip viskas vyksta pries ekonomikos desnius, tada reikia uzduoti sau viena klausima, o gal viskas ne taip paprasta???

      • admin

        Dar norejau papasakoti tau apie viena pasaulio neteisybe, tarkim, futures sandoriu rinkoje, popieriniu kontraktu nominali daznai yra keliasderimt kart didesne negu fiziniu zaliavu kiekis ir ju nominali verte. Ar futures markets del to nefukncionuoja?

  • Edgaras

    Look – viskas paremta skola ir jos augimu. Valstybės pasiskolina tokiam ir tokiam laikotarpiui. Ką jos daro, kad tą skolą grąžintų? Skolinasi vėl. Tikrai nėra taip, kad jos sutaupo ir iš santaupų atiduoda skolas. Jos finansuoja seną skolą nauja skola. Taip veikia viešojo sektoriaus skola. Sakysi dabar, va, austerity programas Europa vykdo ir t.t.? Bet gi ten karpomi deficitai, o ne skola. T.y. tiesiog skolinamasi mažesniais tempais. Bet skolinamasi. Juk kitaip negalima…

    Privatus sektorius yra priverstas daryti tą patį. Jonas paėmė skolą, tai Petras paims skolą(nesvarbu dėl kokių priežasčių), bet tik todėl Jonas galės grąžinti skolą. O Antanas vėl turės imti skolą, kad Petras galėtų grąžinti ją ir t.t. Todėl M3 ir auga, nes kitaip neįmanoma. Didžioji egzistuojančių pinigų dalis yra kreditas, taip? O kreditas yra kažkieno skola. O tam, kad tą skolą būtų galima grąžint, reikia skolintis daugiau. Nes, visgi, didžioji dalis pinigų yra kreditas, taip? Pinigų masė auga ne todėl, kad auga populiacija, čia labai kvailas argumentas. Didžioji dalis populiacijos auga visokiuose Afrikuose ir panašiai, kur nėra išvystyto kapitalizmo. Taip, tas kažkiek prisideda prie pinigų masės augimo, bet čia toli gražu nėra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių faktorių. Pinigų kiekis augs nepriklausomai nuo populiacijos augimo.

    Sustabdyk sistemą, tarkim, 20 metų. T.y. neleisk niekam skolintis ir spausdint pinigų. Manai sistema funkcionuos normaliai? Paaiškink man kaip galima grąžint skolą, jei ji yra didesnė už visus egzistuojančius pasaulio pinigus nesiskolinant ar nespausdinant pinigų, t.y. nedidinant jų masės? Kaip galima paneigt tokią logiką?

    Nesvarbu, kad infliacija, say, auga 2% per metus kiekvienais metais. Tačiau kiekvienais metais pinigų masė padidėja vis didesniu kiekiu. Jei pradedam nuo 100 litų, tai po metų 2% augumo bus 102 litai(t.y. +2 litai), o tuo pačiu augimu antrais metais jau bus 104,04(t.y. +2,04 lito) ir t.t. ir t.t. Elementariausia aritmetika. 2% infliacijos augimas ir po 35 metų pinigų masė padvigubėja. Žodžiu.

    Parodyk ties kuria vieta tu matai M3 neaugimą? 🙂 Na mano regėjimas nėra tobulas, bet aš šitam charte matau tik jo augimą, kuris auga vis greičiau ir greičiau: http://www.economagic.com/em-cgi/charter.exe/fedstl/m3sl+1959+2011+0+1+1+290+545++0

    Jei netinka šitas chartas, galiu duot gražesnį, bet jis esmės nekeičia. 🙂

    Jeigu tu sugebėsi paneigt šitą elementarią logiką ir paaiškint kaip reikia grąžint skolą šitoj sistemoj jos nefinansuojant nauja skola – būsiu dėkingas.(be sarkazmo)

    Kalbant apie FEDą. Aš neverčiu jam visos kaltės, tikrai ne. Aš tik sakau, kad nereikia aukštint jo dėl to, kad valo tai, ką išpylė. Žinau, kad CBų politika yra tokia, kad „nesikišam į burbulus, nes juos sunku nustatyt“. Nu, bet come on, nepamatyt tokio NT burbulo… Dalį kaltės jie tiesiog privalo prisiimt ir tiek.

    • admin

      Labai sunku tau kazka pasakyt, nes tu visdar sneki apie statinius ekonominius modelius. Tarkim, ka reiskia visa pasaulio skola? Tarkim kompaniju akcijos irgi yra skola, ar tai iskaiciuota??? Tarkim margin accounts, ateities rinkose, darant short-sell, yra taip pat skola. Repo sandoriai – taip pat skola. Ar i tai viskas iskaiciuota? Man labai keista, tu sakai, kad viska suprati, as nesiginciju, bet toki dalyka kaip term structure of interest rates irgi turbut reiketu zinoti. Skola nelygi skolai. Jeigu mano skola reikia grazinti uz 100 metu, kokias berods obligacijas isleido Goldman Sachs, tai cia irgi labai jau baisi skola??? Tam ir yra leidziamos skiringu maturity obligacijos, jog uztikrinti, jog atejus tam tikrai dienai skola bus imanoma grazinti. O siaip sunku kazka pasakyti, nes tavo modelyhe Jonas ar Petras neturi nei buto nieko, aisku, jeigu zmones neturi turto, tada tavo mastymas bus teisingas, bet ar taip tikrai yra? Siaip siulyciau isigilinti pakankamai giliau, kadangi matau, kad tikrai nesupranti, viska labai supaprastini, o tas tavo nupasakoto modelio tikrai nepagerina, ypatingai su Jonu ir Petru. O ar tu zinai, kad kompanijoms yra sveika skolintis ir kodel? Kodel salims yra sveika skolintis? Esme ne skolinimosi procese, o skolu dydije. Manoma, kad jeigu skolos finansavimo kastai sudaro 10% nuo BVP – tai jau labai didele problema.
      Dabar sakai, kad Afrikoj nera kapitalizmo??????? O kas yra kapitalizmas? Labai klysti, idomu, ar domiesi Afrikos ekonomikomis, tarkim didziausias augimas butent ir prognozuojamas Afrikoms salims. Tu gal norejai pasakyti, jog Afrikos salys daznai valdomos diktatoriu ir yra labai neturtingos, bet kapitalizmas oi kaip ten gyvuoja ir yra tikrai pakankamai stipriu ekonomiskai saliu, labai klysti, jog nurasai Afrika.
      Nesvarbu, kad infliacija auga 2% bet pinigu mase padideja daugiau???? Pats sau priestarauji, jeigu pinigu mase padideja daugiau – infliacija turetu dar labiau padideti, o ne atvirksciai.
      As skaitau iskarpom tavo komentara, nes ekonomine seka ir logika tu labai painioji. Dabar ar yra skirtumas tarp pinigu, tarkim vienos ir kitos valiutos kursu skirtumai? Tavo modelyje, as kaip suprantu visi ta pacia valiuta skolinasi ir t.t.??? Pinigu perkamaja galia tu kazkur palikai outside of your model. Kiekvienos salies interest rates, ar visos salys turi ta pati interest rate? Realiai, jeigu viena valiuta, tai tam, kad nebutu arbitrage opportunities, turetu buti ir tos pacios palukanos visose salyse.
      Kam reikalingi pinigai??? Sandoriams vykdyti ar ne ? Ar siaip sau? Pinigu mase ir dides, tarkim Indijoj zmones tik pradeda tureti savo debit accounts, automatiskai pinigu mase dideja ar ne? Sita tavo grafa isreiksta doleriais, nereiskia, kad butent doleriu pasiula dideja, nors dideja tikrai. Pinigu mase ir dides iki populiacijos piko – tada turetu stabilizuotis, ziuresim, as ne pranasas.
      Sorry, kad atsakau ne is eiles i kiekviena teigini, bet labai daug dalyku painioji, pinigu mase labai puikiai ispumpuojama isleidziant obligacijas, todel ziureti i m3 rodikli ir kazka speti, nezinau, net nelogiska 🙂
      Matai, as ne svieto lygintojas, o i viska ziuriu investuotojo akimis, yra problemu taip, Jav reikia stabilizuoti savo skola ir manau 5 metu begyje tai turetu prasideti, dabar turime susitaikyti su tuo, jog Jav darys viska, tam, jog uzvesti savo ekonomikos varikliuka. Siaip ko pasauliui dabar reikia – carbon tax.
      P.S. tavo mastymas butu teisingas, jeigu visa skola – butu tokia pat skola, jeigu ekonominiai agentai neturetu turto, jeigu pasaulyje butu viena valiuta, vienas centrinis bankas ir tokios pat palukanos ekonomikoje zmones neuzdirba tiek, kad grazinti skolas. Ar tai realu? As suprantu, ka tu nori pasakyti, kad realybej Jav pilieciai nepriprate taupyti ir pries krize buvo minusinis aggregate saving rate, po krizes jau uzpliusavo amerikonai, bet paskutiniajam 2010 ketvirtyje – vel minusas. Ne vienas analitikas sako, kad kelių ketvirčių pozityvaus saving rate – neuztenka ir as su tuo pilnai sutinku. Viskam yra pasiula ir paklausa, kada doleriu bus tiek, kad ju niekas nebenores, tada paprasciausiai realiu assets niekas neparduos uz dolerius, ta amerikonai pilnai supranta. Dabar as manau jie renkasi is dvieju blogybiu – maziausia. Jeigu nebus monetarinio stimulo (dabar dar su tax cuts – ir fiskalinis) – Jav pateks i deflationary zona, kai skola tik brangs, kas sumazins ekonomikos outputa, kas sumazins pacios pasaulio ekonomikos outputa, tuo pacius ir visu emerging economies outputa. Dabar didelis klausimas yra: ar sitas scenarijus nebutu geresnis, gal mes istikruju augam ant steroidu, tai yra, gal esamas prekiu ir paslaugu kiekis nera naturalus, mums tiek visko paprasciausiai nereikia, mes augam greiciau negu turime augti. Su tuo as nesiginciju – gali buti ir taip. Tam manau reikalingas – carbon tax, kuris ta greiti sumazintu. Be to, daznai mes skaiciuojam „buhalterinius“ kastus ir „buhalterinius“ pelnus, bet kokie yra external costs musu produkcijos? Manau, carbon tax, kazkiek ta external cost sumazintu ir tai pasauliui butina.

      • Edgaras

        Neturiu aš kompetencijos nei toliau su tavim ginčytis, nei sakyt, kad viską suprantu. Gink Die taip nesakiau ir net negalvoju. Aš tiesiog išdėstau savo mintis, tu arba jas patvirtini, arba paneigi, man tai win-win situacija. 🙂 Arba aš nelabai aiškiai išsireiškiu tam tikrom vietom, arba tu tikrai mėgsti iškraipyt mano mintis… Bet čia nebesvarbu.

        Nebediskutuokim toliau šita tema. O įdomumo dėlei – kažkada senai teko matyt filmuką, kuris iš esmės ir pasakoja apie visą skolos augimo reikalą ir nors mačiau senokai, bet manau, kad ten ir būtų gan aiškiai perteikta dalis logikos, pagal kurią aš mąstau. Jei rasi laisvą valandėlę, pažiūrėk ir pakomentuok ar čia, ar nauju įrašu. Būtų įdomu paskaityt.

        http://www.youtube.com/watch?v=Dc3sKwwAaCU

        • admin

          Sorry, jeigu susidare ispudis, kad as isizeidziau ar dar kazkas, tikrai ne. Dabar pasiziurejau tavo duoto video pirmas 8 minutes ir iskart matau nesamone. Privatus bankai negali kurti pinigu out of thin air, jeigu neturi ko uzstatyti. Jeigu turi uzstatyti, tarkim paskolas ar dar kazka, aisku, kad gali, bet tai visame pasaulyje vyksta tokie procesai. Ne visame pasaulyje, bet salyse, kur finansines rinkos – isvystytos. Lietuvoje to nera, nes bankai ir finansine sistema yra not sofisticated. Dabar, ar tai gerai ar ne – klausimas. Yra investuotoju, kurie sutinka i tokius strukturizuotus produktus investuoti, kadangi jie siulo didesne graza, todel tuos produktus galima ir uzstatyti, hence, kuriami pinigai, ne kitaip. Out of thin air gali pinigus kurti tik centrinis bankas. Man labiau panasu, kad sitas video yra apie Ponzi scheme, bet tai tikrai ne dabartine bankine sistema. Visada bus finansiniu instituciju ir kitokiu kompaniju, kurios bandys apgauti, bet in general – tikrai viskas ne taip ir sistema funkcuionuoja tik pinigus spausdinant centriniam bankui, o ne komerciniams bankams. Komerciniai bankai yra priklausomi nuo centrinio banko ir nuo bankines sistemos reguliuotoju, daznai pats centrinis bankas ta veidmeni atlieka.

          • Edgaras

            Jei jau nusprendei žiūrėt, tai pažiūrėk visą ir tik tuomet komentuok, nes paskui jau nebeis susigaudyti kas kur kaip. 🙂 Ten turima omeny, kad bankai kuria pinigus out of thin air su frakcinės bankininkystės pagalba, o čia jau manau nėra ko ginčytis.

          • admin

            Neziuresiu zinok, nes tuos pacius dalykus mokytis/ziureti trecia ar ketvirta karta – nera tikslo. Kokios problemos su frakcine bankininkyste? Yra uzstatas – zmoniu depositai. Juos gauni skolini, paskolinai, sustrukturavai paskolas – pardavei, vel skolini/investuoji. Frakcine bankininkyste laikosi del to, kad yra deposit insurance tarkim Jav, indelininkai garantuoti, jog bankas visada grazins pinigus indelininkams, kadangi valstybe prisiims banku indelininku isiskolinimus. Ne paslaptis ir visi tai zino, kad bet kuriuo metu tarkim atejus i banka visiem indelininkam – bankas bus nemokus ir nesugebes grazinti visu indeliu, tam ir yra fiksuoto laikotarpio indeliai, kurie siulo aukstesnes palukanas, tam yra ir trumpesnio/ilgesnio laiko obligacijoas, taip yra dirbama su maturity management. Nematau, jokiu problemu del frakcines bankininkystes. Problema – deposit insurance, patys zmones nera suinteresuoti deti pinigus ten, kur bankas saugiausias, tarkim bankas, kuris turi aukstus kapitalo buferius, bet siulo zemesnes palukanas, todel, jog auksti kapitalo buferiai – suvalgo pelno marzas. Dabar tie kapitalo buferiai bus didinami pagal Basel III. Be to, yra pasiulymas uz deposit insurance bankus apmokestinti, bet iskyla kita problema. Deposit insurance nesa nauda tiek bankam, tiek indelininkam, kaip ir ka tada apmokestinti? Frakcines bankininkystes nebutu, jeigu nebutu depositoriu, kurie deda indelius, nebutu ir sitos sistemos. Tarkim net saver salyje – Kinijoje, taip pat frakcine bankininkyste, ir ten pati valstybe baudzia indelininkus. Kaip? Na palukanos labai zemos, reali graza labai jau neigiama, todel zmones, kurie kazkiek turtingesni – investuoja i nekilnojamaji turta, kuris siulo teigiama graza, hence nekilnojamojo turto burbulas. Visur frakcine bankininkyste, esme – kad ta frakcine bankininkyste nebutu rizikinga, kad banku kapitalo buferiai nesumazetu iki 2.5-3% nuo rizikingu assetu, kas vyko pries krize. Vienas is budu kaip kontroliuoti komercinius bankus – rezervu su centriniu banku reikalavimu paaukstinimas, tai yra, komerciniai bankai privalo daugiau pinigu laikyti su centriniu banku, hence maziau skolina, letesnis kredito augimas, ta dabar vykdo Kinija. Viskas su komerciniais bankais labai kontroliuojama, tik reikia, kad tie, kurie kontroliuoja nusimanytu apie tai kokius produktus ir investicinius vienetus, off-balance sheet vehicles kuria bankai. Tarkim, kaip pavyzdys, kodel buvo tokia gili finansine krize? Tarkim, investicinis bankas uzperka daug nekilnojamojo turto paskolu, jeigu bankas parodys tas paskolas kaip savo assetus ant savo balance sheeto, automatiskai bankas tures is kazkur gauti daugiau kapitalo, tarkim surinkdamas daugiau depositu, isleisdamas daugiau akciju ir t.t. (kapitalas irgi nera lygus kapitalui, yra core 1 kapitalas – geriausios kokybes, core 2 – blogesnes kokybes). Dabar tam, kad nereiketu prisitraukti papildomo kokybisko ir hence brangaus kapitalo, jie sukuria koki nors vehicle, kur tas visas paskolas offloadina. Dabar tam vehiclui finansuoti reikia pagal ju taisykles tik daleles kokybisko kapitalo ir finansuojama per banko credit lines, kas nereikalauja kokybisko kapitalo apskritai, daznai tokie vehicles finansuojami per trumpalaikes paskolas pinigu rinkose (money markets). Bet juk rizika vistiek islieka paciam bankui? Tie assetai pacio banko, taciau sugudravus ir radus spragu su neadekvaciu kapitalu buvo galima turetu daugiau risky assets. Tokius dalykus reikia kontroliuoti, priziureti ir dometis ir nebus problemu su frakcine bankininkyste. Centrinis bankas – finansines sistemos sirdis. Jis nores – palels rezervo reikalavimus, pakels trumpalaikes banku palukanu normas ir visa rezervine bankininkyste susitrauks, kadangi papildomos paskolos kastai labai isaugs, nes kapitalas pabrangs. Centrinis bankas kuria pinigus, ne frakcine bankininkyste. Maisai du conceptus.

  • Edgaras

    Dėl to „paprasčiausiai neįmanoma nesutikti“ tai žinai… 🙂 Na nesvarbu, aš į viską žiūriu iš vienos perspektyvos, tu iš kitos. Tuo ekonomika ir įdomi. 🙂

    Anyway, jau senokai, net nepamenu kur, bet mačiau iškarpą iš laikraščio, kuomet prieš pat NT burbulo sprogimą, FED buvo oficialiai paklaustas, perfrazuojant: „NT kainos kyla, kažkas kalba apie tai, kad čia yra burbulas, ką jūs apie tai galim pasakyt žmonėm?“. FED kuo ramiausiai atsakė: „NT kainos kyla pagrįstai ir proporcingai amerikiečių pajamom. Nėra ko pergyvent, viskas under control.“

    JAV pradėjo – lai JAV ir pabaigia, bet kažko išaukštint vien už tai, kad sriebia savo košę, nemanau, kad reikėtų. 🙂

    • admin

      Bet, kad ta tavo perspektyva nelabai aiški, tu teigi, kad viskas paremta M3 augimu. Tikrai ne. Yra laikotarpiai, kai pinigų pasiūla išauga, būna – kai sumažėja. Be to, kaip ir minėjau seniau – pinigų pasiūla pasaulyje tik didės, kadangi didėja populiacija ir vis daugiau žmonių vykdo sandorius, tam, kad tie sandoriai įvyktų ir yra popierinių pinigų pasiūlos didėjimas. Ar tu teigi, kad žmonėms turi būti uždrausta skolintis? Kaip tada neturtingieji, kurie negali įsigyti būsto, tokie kaip ką tik baigia studentai, jį įsigis?
      Šiaip centrinių bankų politika jau ilgą laiką – nesikišti į kažkokių asset klasės burbulą. Pirmiausia, kaip nuspręsti, kad kažkuriame sektoriuje burbulas? Tarkim, tas pats housing bubble Jav, ar tu tikrai nori būti toks naivus ir dėl visko apkaltinti Fedą? O kaip tos bendrovės, kurios dalija paskolas? Kaip investiciniai bankai su savo rizikos modeliais? Tie patys kiti reguliatoriai, kurie prižiūri sistemą? Buvo mechanizmų, kurie galėjo sustabdyti, dabar kaip mes jau žinome nekilnojamojo turto burbulą, bet niekas nebuvo suinteresuotas. Kodėl? Aš nesakau, kad Fed labai puikiai dirbo, kaip minėjau pasaulio centrinių bankų politika – nesikišti į jokius burbulų valdymus, kadangi labai sunku nuspręsti, kada tas burbulo slenkstis peržengtas. Be to, daugelį OTC-derivatives, įvairūs investiciniai vehicles, kurie nebuvo žymimi kaip investicinių bankų assets ir t.t. Apie šituos dalykus, tik nelabai senai sužinojom, todėl kažką baisiai pliekti nematau reikalo. Problema ta, jog tas pats krizės įsiliepsnojimas pasirodė Jav, bet kaip ne vienas reportas parodo, labai didelį rizikos exposure turėjo ir europos bankai. Ta pati Vokietija gelbėja Graikiją ne iš gero gyvenimo, o paprasčiausiai Vokietijos komerciniai bankai yra investavę dideles sumas į Graikiškas obligacijas, kas defaulto atveju, lemtu Vokietijos finansų sistemos griūvimą.
      Manau, kad tu prieštarauji pačiam kapitalizmui, tau jis nepatinka. Aš suprantu, kad skolinamasi daug ir t.t., bet, o kaip tu įsivaizduoji įmonių investicijas? Kaip investuoti nesiskolint? Be efektyvių finansų rinkų pasaulis nebūtų toli pažengęs. Problema, kaip tas rinkas sureguliuoti, kad nebebūtų tokių sisteminių krizių. OTC-derivatives turės būti prekiaujama biržose, su Basel III ateis aukštesni kapitalo buferiai, su vadinamaisiais CoCo instrumentais pasikeis ir bankininkų apmokėjimo struktūra ir t.t.

  • admin

    Na uzsiskaiciau siandien, tai labai geras blogas, kuris daugiausia orientuojasi i Jav ekonomika taip pat pozityviai vertina esama Jav monetarinę politiką, paprasciausiai neimanoma nesutikti :): http://www.calculatedriskblog.com/2011/02/i-come-to-praise-bernanke.html

  • admin

    Na is paskutinio money-supply Izraelio centrinio banko vadovo nuomone (kuri visiskai sutampa su mano): Many countries grappling with “hot money” blame the US openly and directly, but Professor Fischer did not join them. “I believe the US is doing what needs to be done for growth. Furthermore, I believe that when the US starts growing more rapidly, the dollar will strengthen,” he said. “This is not to say that there are no countries that use their currencies as a major part of their economic policy. Of course I am referring particularly to China which has kept its currency lower than the market would want it to be if the government was not intervening.”

  • Edgaras

    Kad kažkaip atrodė, jog nuotaikų vertinimas nėra nei fundumental analysis nei technical analysis reikšmė, na, bet nesvarbu…

    Aš ne tai, kad FED nemėgstu, aš nemėgstu esamos monetarinės sistemos, apie tą jau diskutavom. JAV yra sistemos pradininkė, o FEDas stovi viso to centre… Aš negaliu paimt ir pasakyt geresnės sistemos nei dabartinė, bet matau tik milžinišką collapse long-term’e. Bet čia jau galima iki numirimo ginčytis – geriau palaukim. 🙂

    Kas liečia analizes – aš taip pat prijaučiu fundumentaliai analizei ir tiesa sakant so far ypatingos reikšmės techninei analizei neskyriau, bet ShS ir panašius patternus priimu kaip ganėtinai svarų argumentą, nes jie daugiau ar mažiau parodo/nuspėja kaip rinkos elgsis/gali elgtis tam tikrose ekonomikos situacijose, t.y. formuojantis tam tikriems patternam. Bet čia aš nesu labai įsigilinęs, tai nenoriu veltis į diskusijas. 🙂

    O kalbant į temą, tai žiūrėsim kas bus kai FEDas nustos šert investuotojus savo valiuta, kai Kinijoj sprogs NT burbulas(nors ir ne toks didelis, but still…), kai Europoj ar kitam regione vėl iškils problemos, iškilusios per krizę(net neabejoju, kad iškils)… Taip, rinkų pozityvumu galima pasinaudot – kodėl nepajodinėt ant bulių nugarų? – bet man atrodo, jog čia labiau trumpalaikis efektas, nes problemų lyg ir niekas neišsprendė ir nebandė spręst – Europoj kažkas kažkokias reformas darys iki 2020(!!!) metų, JAV irgi nieko neišsprendė – tiesiog vėl užsuko private debt varikliuką(kas krizės kaltininkas?:)), kad M3 toliau galėtų augt… Grynų gryniausia kosmetika, kad dar galėtumėm pratempt, bet tų esminių problemų lyg ir niekas neišsprendė… Ar išsprendė? 🙂

  • admin

    Na technical analysis būtent ir yra rinkų nuotaikos vertinimas 🙂 Taip, kad tu pasakei tą patį, ką aš pasakiau paprastai, o šitame blogu ir siekiu šnekėti kuo paprasčiau 🙂
    Nežinau, kodėl tu taip nemėgst to FED? Bernanke labai puikiai tvarkosi, o matant „didįjį“ pasaulio ekonomikos vaizdą labai netgi skatinu tokią Bernankės politiką, manau, vienas iš geriausių centrinių bankininkų pasaulio istorijoje. Greenspano daugelį klaidų taiso, nors pastarasis buvo tiesiog dievinamas Wall Streete.
    Kas dėl technical analysis tai nesu jo fanas, trumpuoju laikotarpiu – dienos, savaitės, galbūt mėnesio bėgyje tikrai verta juo naudotis, bandyti spėti ateitį – tikrai ne. Aš vadovaujuosi makro rodikliais, todėl esu skeptiškas technical analysis reikšmė, nors kaip ir minėjau – trumpojo laikotarpio analizei labai netgi rimtas ginklas. Turbūt būsiu labiau fundamental analysis šalininkas, bet aišku viską reikia derinti su makro ir tuo pačiu short-term analysis, kodėl kartais nepasinaudoti pozityvia banga? 🙂
    Dabar kaip tik prieš keletą dienų FT.Alphaville išspausdino vieno technical anlysis šalininko laišką Financial Times vyr. investicijų analitikui, kuriame jis užsipuolamas, o ir pats Financial Times, kuris neva nesuteikia daugiau vietos technical analysis šalininkam, apie juos neva nerašo.
    Šiaip iš savo patirties pasakysiu, jog turiu keletą labai rimtų akademikų, kurie ir dirbo Londono investicinėse bendrovėse, o ir yra patys investuotojai, tai jie pakankamai skeptiškai vertina technical analysis, nors aš manau, kad short-term ir jie juo pasinaudoja, reikės paklaust 🙂

  • Edgaras

    Juokingai skamba. 🙂 Daugmaž, nusibodo gyvent liūdnai, tai gal pašvęskim? 🙂 Iš kitos pusės, kodėl nešvęst jei muzika groja, o FED’as šokt kviečia. 🙂 Aš ir nesakau, kad praeities krizių marketų chartai yra labai svarus argumentas, bet visiškai atmest ir ignoruot juos būtų irgi nelabai protinga. Jaučiasi pozityvumas, jaučiasi, nieko nesakau, bet, kad jis man toks dirbtinis ir laikinas. Bet kaip ir tu sakei – žiūrėsim. 🙂

    Beje, va apie ką kalbėjau: http://traders.lt/datas/users/6199-bear%20markets%20comparison%20cpi%20adjusted.png

  • Na nusibodo žmonėm pesimizmo nuotaikom gyventi, dabar turėtų viskas normalizuotis, nes valstybės atsistojo mūru už ekonomikų atgaivinimą, kas tikrai padeda. O trendai toks dalykas, tikrai nereikia jų sureikšminti, čia tas pats kaip spėti ateities investicinių vienetų kainą, pasiremiant praeities kainom – ne koks rodiklis. Dabar jaučiamas pozityvumas, žmonės mažiau laido liežuvį, kur nereikia, kas nuramina rinkas, automaįtiškai pozityvesnės nuotaikos. Žiūrėsim…

  • Edgaras

    Ypač dažnai tenka matyt chartus kaip dabartinės stock marketo tendencijos yra gretinamos su prieš tai kilusių krizių tendencijom. T.y. kaip praeity judėjo trendai ir kaip juda dabar. Tai kiek teko matyt, dabar esam tam taške, kada, pagal istoriją, trendas turėtų ne už ilgo apsiverst ir lėkt apačion ir kažkur ties 2016-2020 pasiekt tą galutinį panašumo tašką.

    Aišku nebūtina istorijai pasikartot, bet ir nereikėtų pamirš ką reiškia „this time is different“. 🙂

    I’m just saying. 🙂