Produktyvumo pamoka I: Smulkinimas

Tomas S.

Jau anksčiau minėjau, jog bloge pradėsiu rašyti apie produktyvumą. Ne todėl, jog esu koks produktyvumo guru, o todėl, jog tai mane labai domina. Produktyvumas turėtų būti įdomus kiekvienam.

Kiekvienam iš mūsų kiekvieną dieną tenka susidurti su įvairiausiom problemom: eiti į darbą/studijas, atlikti namų ruošos darbus ir t.t., todėl šiame greitai veikiančiame pasaulyje galime išsvaistyti labai daug jėgų, tačiau nepasiekti savo užsibrėžtų rezultatų. Be to, svarbiausia ne rezultatai, o kaip mes jaučiamės kiekvieną dieną siekdami jų.

Susidomėjau produktyvumu todėl, jog norėjau iš kiekvienos dienos išspausti maksimumą. Tačiau bėgant laikui supratau, jog man produktyvumas yra ne apie tai, kaip padaryti daugiau, bet apie tai kaip padaryti daugiau ir tuo pačiu metu jaustis gerai. Visada galima miegoti mažiau, nesportuoti, mažiau ilsėtis ir tą laiką skirti kažko kito darymui. Bet tai būna laikina, ir po kokių gerų keletos savaičių atsiranda didelis nuovargis ir norisi geros savaitės atostogų.

Kaip ir kiekvienas besimokantis produktyvumo, supratau, jog daryti daugiau ir neatsižvelgti į kitus poreikius nėra sėkminga ilgalaikė strategija, todėl pradėjau duomėtis tuo, kaip būtų galima padaryti daugiau, bet tuo pačiu metu ir jaustis geriau.

Taigi pasistengsiu keletu įrašu apžvelgti, kokie būdai padeda man.

Pirmasis mano patarimas: Skaldymas

Šiuolaikinėje ekonomikoje vyrauja dvi pagrindinės darbuotojų grupės: „žinių darbuotojai“ ir „darbuotojai atliekantys fizinius darbus“. Pirmoji darbuotojų grupė dirba darbus, kurie nėra apibrėžti tam tikromis aiškiomis taisyklėmis. Tarkime, analitikas dažnai turi išspręsti tam tikrą problemą, kurią galima išspręsti keliais skirtingais metodais, naudojant skirtingus duomenis bei kompiuterines programas. Tuo tarpu antrosios grupės darbuotojai dažnai turi labai aiškias instrukcijas kaip atlikti savo darbą: Paimti dėžę ir padėtį ją į tam tikrą sutartą vietą. Pavyzdžiai galbūt ne patys geriausi, bet logika turėtų būti suprantama.

Mokyklose/universitetuose stengiamasi paruošti „žinių darbuotojus’: moksleiviams/studentams tenka ruošti įvairius projektus, pasiremti skirtingom metodikos bei duomenimis. Taigi darbui atlikti dažnai būna tam tikra direkcija, bet ji nėra tokia tiksli kaip antrosios grupės darbuotojų.

Jeigu jūs esate vienas iš „žinių darbuotojų“, dažnai susiduriate su abstrakčiomis problemomis/projektais, kur nėra tam tikrų apibrėžtų taisyklių, kur jūs turite sugalvoti kaip šį projektą/problemą išspręsti. Iš savo patirties žinau, kaip lengva yra greitai pulti ir pradėti spręsti problemą pirmu į galvą šovusiu būdu. Investavus nemažai laiko supranti, kad pasirinktas būdas ne pats geriausias, ir kad teks viską perdaryti iš naujo. Atrodo daug dirbai ir buvai pakankamai produktyvus, tačiau dienos pabaigoje rezultato nėra. Be to, dažnai pradėjus darbą tenka sustoti ir permąstyti ko trūksta, ką dar reikėtų pridėti/atimti. Po tokios darbo dienos jautiesi išsekęs ir susimaišęs, todėl kitą dieną prie to darbo net nesinori artintis. Vėliau atsitinka taip, jog susigalvoji 100 priežasčių, kodėl reikėtų atlikti visus kitus darbus, bet ne šį. Tokia ‘metodika’ gali privesti prie nekokių rezultatų.

Kaip viso šito išvengti?

Pasidalinsiu būdu, kuris man padeda kiekvieną kart susidūrus su abstrakčia problema:

  1. Nusiraminkite ir paprasčiausiai pirmas 5-10 minučių apie problemą negalvokite ir išvalykite galvą nuo pašalinių minčių.
  2. Kai tai padarėte, keletą kartų perskaitykite klausimą ir įsigilinkite į problemą, ir ko šita problema jūsų klausia. Dažnai, jūs greitai apsvarstote problemą ir puolate atsakinėti į klausimus į kuriuos, jūs manote, jog turite atsakyti, bet problema to nereikalauja
  3. Įsigilinę į problemą, galite pradėti galvoti apie problemos sprendimo žingsnius
  4. Svarbiausia: Smulkinkite, stenkitės problemą suskaidyti į kuo mažesnius žingsnius. Tai jums leis identifikuoti, kurioje problemas stadijoje jūs sustojote, ir kur jums galbūt reikėtų pagalbos. Visada gerai turėti žingsnius nuo sprendimo pradžios iki pabaigos (Taip, taip mokydavo mūsų matematikos mokytojos, tik dažnai šitas žinias mes palikome mokykloje ir seniai pamiršome) Tokiu būdu (problemų smulkinimu ir sprendimu mažais žingsneliais) dažnai remiasi IT specialistai ir tai vadinama „Agile“ sistema. Ši sistema leidžia sudėtingus IT projektus suskaidyti į įvairius labai smulkius darbus ir taip palengvinti darbą visai IT komandai tam, jog greičiau būtų įvykdytas sudėtingas projektas. Jeigu tokį darbą turėtų atlikti vienas darbuotojas, tai tikėtina, jog jis patirtų nemažai streso, o ir darbo kokybė bei užbaigimo laikas nukentetų
  5. Atlikę svarbiausią darbą (turėdami žingsnelius), galite pradėti rinktis atitinkama visam darbui arba kiekvienam žingsneliui
  6. Labai svarbu, jog pasirinkę skirtingas metodikas kiekvienam žingsneliui turėtumėte priežastis, kodėl pasirinkote vieną ar kitą metodą/prielaidas
  7. Vykdykite!

Mano nupasakotas metodas padės ne tik jau dirbantiesiems, bet ir studentams/moksleiviams. Pasigesdavau mokykloje/universitete to. jog būtų mokoma, kaip geriausia dirbti su projektais. Taigi kiekvienas turėdavo pats surasti geriausią būdą, tačiau kiek iš mūsų yra suinteresuoti rasti geriausią būdą?

Mano nupasakotas būdas reikalauja daugiau mąstymo ir laiko pradinėje projekto/problemos stadijoje, tačiau atlikus viską gerai, labai paprasta sekti viso proceso eigą ir identifikuoti papildomas problemas. Turėdamas planą galiu tiksliau apibrėžti kiek laiko užtruksiu, ir taip planuoti savo dienas/savaitę. Šis metodas padeda išvengti viršvalandžių ar bemiegių naktų, todėl ir gyvenimo kokybė tik pagerėja.

Gero taikymo!

Darbas neturi būti kančia!

#gera savijauta #produktyvumas #smulkinimas

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai