QE arba Quantitative Easing, kas tai ?

Tomas S.
  • 1 Komentarai

QE – tai drąstiška monetarinės politkos forma. Kaip minėjau, dažniausiai centriniai bankai vykdo monetarinę politiką kontroliuodami trumpalaikias palūkanų normas. QE buvo pradėta naudoti šios krizės metu (nežinau, ar ir seniau kažkas tokį būdą naudojo, man rodos, kad ne, nors teorijoje jis egzistavo). QE vykdoma centriniam bankui spausdinant daugiau pinigų (didinama pinigų masė) bei už tuos pinigus perkant valstybinius skolos popierius – obligacijas. Šis būdas buvo naudotas tiek Anglijos Centrinio banko, tiek Jav Federalinio Rezervo. Europos Centrinis bankas darė kažką panašaus, tačiau tai buvo daroma daugiau nepadidinti monetarinės politikos efektyvuma, bet padėti tokioms valstybėms kaip Graikiją, Portugaliją ir Airiją pasiskolinti kapitalo rinkose. Kuo siekiama darant QE ? Kadangi mūsų krizė buvo sukelta finansinio sektoriaus, tai bankai ir kitos įstaigos, kurių pagalba kreditas pasiekia žmonės „nustojo funkcionuoti“. Nors finansų rinkos ir atsigavo, valstybių vyriausybiems padedant, bankai nustojo skolinti žmonėm. Be to, bankams buvo sukurtos sąlygos skolintis iš centrinių bankų labai pigiau per discount window – Jav, o Anglijoje šis procesas kažkokio pavadinimo neturi, tiesiog privatūs bankai skolinasi tiesiogiai iš centrinio banko. Tie pigūs resursai tiesiog likdavo bankuose, kurie neskolindavo paprastiems piliečiams, o už tuos resursus pirkdavo Anglijos ir Jav ir kitų stiprių šalių obligacijas. Obligacijos turėdavo didesnę grąžą nei banko kaštai skolinantis iš centrinio banko, todėl bankai, nieko nedarydami, uždirbdavo. Todėl valstybės nusprendė, kad efektyvi monetarinė politika, naudojant bankus kaip kredito tiekėjus negalima, todėl pradėjo spausdinti pinigus ir tiesiogiai pirkti savo seniau išleistas obligacijas. Jūs klausite kam ? Tam, jog ne tik bankai yra investavę į obligacijas, tai ir pensijų fondai, ir privatūs investuotojai ir dar daugiau. Kokią įtaka QE turi obligacijų kainai ? Vykdant QE obligacijų paklausa padidėja, o pasiūla trumpuoju laikotarpiu nekinta, todėl obligacijos kaina kyla, kadangi vis daugiau pirkėjų pretenduoja į vieną obligaciją, todėl investicinė grąža mažėja (kadangi obligacijos kaina ir obligacijos grąža turi neigiamą sąryšį). Tokiu būdų, mažėjant obligacijų grąžai tiek tie patys bankai, tiek pensijiniai fondai, tiek privatūs investuotojai, norėdami uždirbti daugiau, privalo investuoti į rizikingesnius investicinius instrumentus, tokius kaip kompanijų akcijos, nekilnojamas turtas, žaliavos, rizikingų korporacijų skolos vertybinius popierius. Kitaip tariant, pinigai pagaliau dalimi pasiekia verslus per privačių akcijų ir obligacijų rinkas, todėl monetarinė politika tampa efektyvesnė ir turi poveikį ekonomikai.

P.S. jeigu kažko nesupratote rašykite. Laukiu pasiūlymų žodynėliui 🙂

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Na dabar jau žinau, kas šį būdą naudojo – Japonija.