Red Plenty

Tomas S.
  • 2 Komentarai

Puiki Francis Spufford knyga apie Sovietų sąjungą ir joje gimusias ekonomines idėjas. Dažnai planinė ekonomikos sistema yra stipriai peikiama dėl to, kad ji nenkonkurencinga, švaisto resursus, nesukuria reikalingų iniciatyvų. Ar tai tiesa? Vienareikšmiškai taip, tačiau, kol nepaliečiau šitos knygos (skaitant istorines teko šiektiek paliesti planinės ekonomikos sistemos ekonominę dalį), nebuvau radęs gero visų šitų ekonominių blogybių apipavidalinimo.

Ši knyga parašyta novelės stiliumi (nesu literatas, nors su lietuvių kalba nebuvau „susipykęs“, tik dabar :), todėl, jeigu netiksliai pavartojau stilių – atsiprašau). Pasakojimas prasideda apie jauną matematiką, kuris dirba universitete. Tas jaunas matematikas sprendė įvairius optimizavimo modelius – maksimumus ir minimumus su daugeliu nežinomųjų. Kaip teko suprasti, Kantorovich, tokia jo pavardė, buvo vienas iš pradininkų ekonomikos optimizavimo modelių. Beto, šis žmogus taip pat yra ekonomikos Nobelio premijos laureatas.

Taigi, kas mane sužavėjo? Mane suvažėjo tai, jog tuo metu Tarybų Sąjungoje buvo žmonių, kurie mąstė ape „normalius“ rinkos santykius. Kaip tie žmonės stengdavosi „prastumpti“ vieną ar kitą pataisymą per komunistų partiją, tam, kad pakreipti visą planinės ekonomikos sistemą. Planinėje ekonomikoje kainos neveikia (Kainos rinkos ekonomikoje – pagrindinis signalas), kai kainos neveikia, veikia prekių ir paslaugų kiekiai. Kaip įvertinti ar viena gamybos metodika yra geresnė už kita, kai nėra pelno ar kaštų funkcijos? Kitas klausimas, ar kas nors bus išvis suinteresuotas ieškoti optimaliausio varianto, kai jums duota kvota ir svarbiausia įvykdyti kvotą bet kokiais būdais, nebūtinai optimaliais. Kantorovich kartu su savo studentais spręsdavo lygtis su tūkstančiais nežinomųjų tam, kad pagal planą atrasti optimalius tam tikrų žaliavų kiekius – anekdotas. Kantorovich suprato, kad modeliai neturi būti statiniai, juose turi būti kintamumas, kuris pasireiškia per kainų kitimą. Bet kaip priversti įvesti kintamas kainas ir pelno funkcijas, kai tai prieštarauja tuometiniai sovietinei logikai? Pikčiausia turbūt tai, jog tuo metu buvo žmonių, kurių dėka buvo galima pakeisti visos Tarybų Sąjungos ekonomiką, tuo pagerinus ne tik dabartinės Rusijos, bet ir Lietuvos padėtį.

Kalbėjau apie anekdotus. Tai vienas iš jų – kiekviena žaliava, kurią jūs galite įsivaizduoti turėjo savo skyrių (papkę) ekonominio planavimo departamente. Žinant metų gale kiek yra tam tikros žaliavos būdavo padarytas planas ir kiekvienai gamyklai paskirstytas tam tikras kiekis žaliavų. Aišku, kaip ir patys dirbantieji ten sako, planas niekada nebūdavo įvykdomas, bet jeigu vienas nežinomasis iš daugelio pasikeičia, pasikeičia ir visi likusieji ir pats bendras planas ir skaičiavimas prasideda iš naujo :). Taip pat, pasakojama kaip gamyklų vadovai, nesugebėdami įvykdyti kvotų laužydavo savo gamyklos įrengimus ir t.t.

Perskaityti būtina kiekvienam, daug panašumų pamatysite ir Lietuvos rinkos ekonomikoje, ypatingai žmonių iniciatyvų sukūrimo arba tiksliau įsisenėjimo prasme.

#Lietuvos rinkos ekonomika #planinė ekonomika #Sovietų sąjunga

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Francis,

    It is an excellent piece, especially for a fan of both history and economics. I think it is not necessary to translate it into Lithuanian as market is just too small. Moreover, young know English, old – Russian. The main issue, I believe, is distribution. I do not know, whether Amazon has a delivery service for Lithuanian customers, Kindle – might be the solution.
    In general, Lithuanians are ‘starving’ from a lack of quality books and I am glad to introduce one of them.
    Keep up with an excellent work. Looking forward to new releases.

    Tomas

  • Tom –

    I’m glad you liked it. There’s an Estonian translation coming – but no Lithuanian one so far, I’m afraid.

    Francis