Šalies užsienio valiutos rezervas -reikalingas?

Tomas S.
  • 13 Komentarai

Wikipedia interneto svetainėje radau paskutinius šalių užsienio valiutos rezervų duomenis. Išsiskiria viena šalis – Kinija, kuri tų rezervų turi beveik tris kartus daugiau negu antroje vietoje esanti Japonija su 1138mlrd. dolerių. Aišku, tie rezervai nėra laikomi tik doleriais, tačiau Wikipedia sveitainėje jie išreikšti doleriais. Klausimas – kam šalys kaupia tuos užsienio valiutos rezervus?

Turbūt daugam teko girdėti apie Azijos ekonominę krizę 1997 metais. Jos neanalizuosiu, bet pagrindinis iš šitos krizės „išmoktas“ ir įsisavintas ekonominis reiškinys – užsienio valiutos rezervų kaupimas. Jeigu pažiūrėsite į mano nurodytą nuorodą, tai būtent Azijos šalys šiuo metu turi didžiausius užsienio valiutos rezervus. Kodėl? Na todėl, kad Azijos ekonomikos prieš 1997 metuss „kentėjo“ arba pritraukė daug trumpalaikio užsienio kapitalo, kas turėjo įtakos tų šalių valiutų kursų išaugimui. Kai į šalį atėjęs kapitalas – trumpalaikis, tai jis turi labai daug neigiamų pasekmių ekonomikai (turbūt todėl Brazilija aktyviai kovoja su tokiu kapitalu šiuo metu). Atėjęs kapitalas dažnai leidžia vietiniams bankams aktyviai skolinti vietiniams namų ūkiams ir verslams už mažas palūkanas. Kaip jau ne kartą minėjau, bankinio sektoriaus veikla, paprasčiausia prasme, susideda iš skolinimosi iš namų ūkių ir investuotojų trumpam laikotarpiu ir šio kapitalo perskolinimu, išduodant ilgalaikaikes paskolas ir uždirbant procentų skirtumą. Kai spekuliacinis kapitalas yra „atvykęs“ trumpam, tai bankai, kurie perskolina šį kapitalą vidinei ekonomikai gali susidurti su likvidumo problema arba vadinamuoju „bank run“, jeigu trumpalaikiai investuotojai norės savo paskolintą kapitalą susigrąžinti anksčiau laiko – bankas gali tapti nemokus dėl nepakankamo savojo kapitalo. Tokiu atveju gali įsikišti valstybė ir padėti likvidumo krizėje atsidūrusiam bankui. Svarbiausia, kokia valiuta bankas pasiskolino iš trumpalaikių investuotojų. Jeigu savąją, o valstybės valiuta nėra fiksuota, tai yra jos kursas yra apibrėžtas rinkos jėgų – tai papildomas pinigų spausdinimas (monetarinė ekspancija) gali padėti tas skolas sugrąžinti. Problema, kad daugelio šalių bankai skolinasi užsienio valiuta, todėl mano minėtas triukas praranda savo potenciją. Dar didesnė problema, kad daugelio Azijos šalių monetarinė (pinigų) politika buvo susieta su doleriu, kažkokiu fiksuotu santykiu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kapitalui paliekant šalį dėl vienokių ar kitokių priežasčių, šalis susiduria su likvidumo krize, kadangi užsienio kapitalas parduoda vietinę valiutą tam, kad nusipirkti sąvąją ar bet kokią kitą valiutą, tam, kad sumažinti savo rizikos profilį ir tokiu pasitraukti iš šalies. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vietiniai šaliai, norinčiai išlaikyti fiksuotą valiutos kursą su kažkokia užsienio valiutą, reikia šitą savos valiutos perteklių nupirkti. Kaip tas perteklius susikūrė? Paprastai, kaip kątik minėjau, investuotojai parduoda vietinę valiutą ir perka kitų šalių investicinius vienetus ir taip neva pasitraukia iš šalies. Norint išlaikyti fiksuotą valiutų kursą, šalis privalo panaudoti užsienio valiutos rezervus tam, kad išpirkti savos valiutos perviršį. Jeigu tų rezervų neužtenka – šalis devalvuoja savo valiutą, taip prarasdama fiksuotą santykį su užsienio valiuta. Atsiranda hyperinfliacijos grėsmė, nestabilumas ir bankinės krizės, todėl, Azijos šalys pasimokė ir pradėjo kaupti užsienio valiutos rezervus. Kaip ir atsakiau į iškeltą klausimą – užsienio valiutos rezervai reikalingi tam, kad būtų galima „apginti“ savos valiutos santykį su kitomis valiutomis. Be to, šitie rezervai gali būti panaudoti fiskaliniam ekonomikos stimului. Ekonomikai „uždirbant“ daugiau nei išleidžiant, perviršį galima panaudoti mokesčių mažinimui ar infrastruktūros projektų skatinimui (fiskalinė ekspansija). Kaip ir viskas gražu ir aišku :).

Problema ta, kad šiuo metu šitie rezervai nieko „neuždirba“, tai yra, jie užima pasaulinio kapitalo destrukcijos poziciją. Kaip? Pakankamai paprastai. Pirmiausia, ypatingai Azijos šalys investuoja į dolerinius aktyvus, taip pat eurą ir eurozonos obligacijas. Tai turbūt pagrindiniai investiciniai vienetai, kuriuos mėgsta Azijos šalys. Pasižiūrėjus į šių šalių aktyvų grąžą, o ir šiose šalyse esančią relią grąžą, tai matysime, kad vakarų šalių aktyvų realios grąžos – neigiamos. Dar baisiau, jeigu palyginsine infliacijos lygius Azijos šalyse su vakarų šalių aktyvų nominalia grąžą, reali grąžą iš mano jau minėto „Fisher equation“ – neigiama, bet ji labiau neigiama, nei reali aktyvų grąža vakarų pasaulyje. Ką reiškia neigiama grąža? Kaip jau ne karta minėjau, tai reiškia, kad jūs, tie, kurie skolinata, primokate savo skolininkams už tai, kad jie iš jūsų skoinasi. Bet kuris klasikinis finansinis vadovėlis pasakys, kad jūs turėtumėte siekti pozityvios realios grąžos. Ką šiuo atveju daro Azijos valstybės? Primoka tiems, kurie neva turi „ekonominių problemų“ ir skolinasi. Ar toks reiškinys teigiams? Tikrai ne. Be to, dabar vertinau tik makro lygį, kad šios šalys valstybinių lygiu skurdina save, o ir savo šalies gyventojus. Kodėl? Todėl, kad šiose šalyse ir ypatingai Kinijoje nominali palūkanų norma – labai žema, kas vėlgi pridėjus infliacijos lygį duos mums labai „negražią“ neigiamą grąžą. Koks viso šito logiškai nelabai suvokiamo reiškinio tikslas?

Na turbūt tai yra kaina Kinijos nedarbo lygio ir neramumų minimizacijos. Kaip ir praeitame įraše minėjau, daugelis šalių turėtų pereiti prie nedarbo lygio minimizacijos makroekonominio tikslo. Kad tai pasiekti, kartais reikia vykdyti mikroekonominiu lygiu nelabai suvokiamus dalykus :), arba tiksliau finansininkui nelabai suvokiamus. Jeigu šitą reiškinį paanalizuosime dar atidžiau, tai finansų rinkose dėl šito iškreipto reiškinio susidaro labai iškreipti reiškiniai. Kodėl? Na jau ne viename įraše minėjau, kad yra tokia teorija, jog pasaulyje neužtenka „saugių“ investicininių vienetų. Žinant, kad Azijos šalys investuoja būtent į šiuos investicinius vienetus ir prisiima neigiamą realią grąžą, šių investicinių vienetų pasiūla sumažėja, todėl investuotojai, norintys į juos investuoti dėl jų „kovoja“ didindami šių investicinių vienetų kaina, kas lemia žemesnę nominalią, o ir relią grąžą ir turime „klasikinėje“ ekonomikoje nesuvokiamus paradoksus – kai didžiausias skolas turinčios šalys – skolinasi už žemiausias palūkanas :).

Vėlgi šios kapitalo destrukcijos dėka, atsiranda įvairių ekonominių disbalansų, apie kuriuos jau rašiau ir nenoriu kartotis, jau ir taip kartojuos :). Įdomesnis vienas faktas/pasiūlymas – daugelis valstybių nori, kad doleris prarastų savo rezervinės valiutos statusą, tačiau jų veiksmai sako visai ką kitą. Prašoma Tarptautinio Valiutos fondo, kad jis aktyviau dalyvautų „savos“ valiutos įvedime ir propagavime. Vėlgi, viskas labai gražu teoriškai. Praktine prasme, norint, kad šalys nebekauptų papildomų užsienio valiutos rezervų, reikia paprasto sprendimo – apmokęstinti užsienio valiutos rezervo perviršį tokiu pat būdu, kaip JAV Federalinis Rezervas galvoja apmokęstinti komercinių bankų perviršinius rezervus su centriniu banku. Apmokęstinus užsienio valiutos rezervus (aišku apmęstinus „rimtai“) būtų galima priversti Azijos „nusikalteles“ :)) susiimti ir pradėti pamažėle aktyvesnį jų valiutos kurso augimą. Teoriškai, valiutos kurso augimas galėtų likviduoti visą užsienio valiutos rezervų perviršį, praktiškai, turbūt tai padaryti sudėtingiau. Ar šis valiutos kurso augimas turėtų būti „greitas“? Tikrai ne, kadangi tiek Azijos šalims reikėtų makro ir mikro ekonominės politikos prisistaikymo, kuris būtų pakankamai sudėtingas ir skausmingas, jeigu viskas vyktų greitai, o ir JAV privalėtų susitvarkyti savo ekonominį „daržą“, kadangi būtent didelis kiekis JAV investicinių vienetų ateitų į rinką ir jį iš tos rinkos „išiimti“ nebūtų taip paprasta, tačiau tai daryti būtina, tam, kad pagalau sugrįžtume į klasikinę/vadovėlinę ekonominių įvykių seką. Aišku, padaryti tai sudėtinga ir vienu ar kitu atveju – neįmanoma, tačiau koordinuota pasaulinė makroekonominė politika būtina tam, kad grįžtume į labiau prognozuojamą ekonominį pasaulį. Bet kaip ir kiekviename reiškinyje, tam, kad tai pasiekti, reikalingos kredibilios priemonės ir kontraktai, kurie priverstų pakeisti nusitovėjusią sistemą. Dažnai šį vaidmenį atlieka finansų rinkos, tačiau šiuo metu jos bejėgis išspręsti šią kapitalo destrukcijos problemą.

#ekoomika #investuotojai #Kinija #Užsienio valiutos rezervas #valiutos

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Jokia čia apokaliptika – viskas labai tvarkingai 🙂 P.S. turėdamas laiko šiandien pasistengsiu parašyti savo pamąstymą šiuo klausimu 🙂

  • filosoffas
  • Tomai, sakai visi ekonomistai supranta kad ištekliai riboti? Manau ne. Tik mažuma apie tai šneka, nes dabartinis ekonomikos modelis nesiskaito su ištekliais. Šiai ekonomikai būdingos tam tikros savybės.Pirmiausia tai eksponentinis augimas, antra tai pinigų sistema – skola dengtų pinigų sistema. Kadangi mes turime ne stabilią, bet nuolat eksponentiškai augančią ekonomiką, aš nematau kaip ekonomistai gali suvokti ribotus išteklius ir neribotą augimą tuo pat metu. Aš nematau stabilios ekonomikos ir negirdžiu kad kas nors sakytu jog tikslas sumažint arba išlaikyti BVP. Atvirkščiai, visi tik ir šneką kaip blogai nuosmukis ir kaip reikia augimo. Bet ar tikrai reikia? Kas nutiks kai eksponentiškai auganti ekonomika atsitrenks į peak oil dėsnio apribotą realybę? Kaip judės prekės be transporto? kaip kasime rūdas? kaip gydysimės? Negi niekas nepasikeis ir stebuklingas kainų mechanizmas duos mums reikiamą energijos kieki?
    Dėl technologijų aš esu labai skeptiškas nes visos atsinaujinančios technologijos duoda mažesnę energijos išeigą(NET energy) nei naftos kasimas. Beje iš naftos mes gauname vis mažiau energijos nes jos vis daugiau reikia išgavimui (iš visų tar sands, hevy oil ir deep water). JAV sunaudoja labai daug naftos, o kiek ji investuoja į tuos atsinaujinančius šaltinius? Ji spės laiku persiorientuoti ar ne?
    Be reikalo nesidomi kada tai nutiks. Kai žinai ateiti gali priimti teisingus sprendimus.

  • admin

    Na turbūt kiekvienam paprasčiausiam ekonomikos vadovėlyje parašyta, kad ekonomika – mokslas kaip efektyviai panaudoti ribotus išteklius, todėl, manyčiau, tai ir atsako į tavo klausimą dėl išteklių ribotumo. Visi ekonomistai tai supranta.
    Kas liečia ką moko universitetuose, tai tikrai niekas nesako, kad ištekliai yra beribiai ir t.t., visi supranta, kad ištekliai riboti ir šiuo atveju ekonomikos modeliuose kainos turėtų apsresti kaip ir kur tie riboti ištekliai panaudojami. Ar kaina kaip rinkos mechanizmas veikia – visiškai kitas klausimas.
    Kas liečia datas, tai aš ne orų prognozuotojas :), kada ir kas atsitiks, todėl ir prognozuoti nenorėčiau :).
    O drąstiškų scenarijų kaip ir kas įvyks, jeigu vienas ar kitas įvykis atsitiks, mes galime prisigalvoti tiek, kiek norime ir visi jie turės pakankamai panašią realizacijos tikimybę.
    Pasaulis nestovi vietoje, dabar nafta išgaunam ir iš „tar sands“, dujos iš uolienų. Be to, dar daug vietovių nėra ištirta, kadangi pats naftos ieškojimas ir gręžimas – labai brangus malonumas. Be to, kaip minėjau atsiranda įvairių naujų technologijų ir t.t. atsiranda vis daugiau kompanijų, kurios įvairias žaliavas perdirba ir t.t., todėl aš galvos apokaliptiniais scenarijais neapkraunu 🙂

  • admin

    Pridėsiu, kad naftos nominali kaina apie kurią šnekama analizėje yra iškreipta dėl JAV noro devalvuoti dolerį, o naftos kaina yra denominuota doleriais. Vienas protingas žmogus pasiūlė naudoti valiutų krepšelį tam, kad objektyviau įvertinti naftos kainą.

    • Atsakei neblogai, bet labai apibendrintai. Ar turi nuomone dėl datos, kada gali prasidėti naftos gavybos kritimas? Ar tavo asmeninio gyvenimo tai nepaveiks ir esi saugus? Be to peak oil tai tik vienas išteklius, kaip dėl vandens, anglies, fosforo vario, ličio, retųjų metalų ir visų kitų dalykų? Jei neseniai baigei universitetą, ko ten mokina ar kad ekonomika gali augti be galo, ar kad reikia naujų sprendimų ekonomikoje susidūrus su išteklių ribomis?
      Vienas pavyzdys kas gali nutikti:
      http://cluborlov.blogspot.com/2011/05/us-and-five-stages-of-collapse.html

  • admin

    Ačiū už linką. Šiaip tokia čia ir tamsioji ekonomikos pusė – aišku, kad „fossil-fuels“ nėra atsinaujinantis išteklis, todėl pasaulio neturtingiesiems turtingėjant – naftos paklausa didėja. Ar priėjome peak-oil stotelę? Galbūt. Yra visai neprastas filmas būtent apie Peak OIl, tai toks interviu su Michael C. Ruppert – tikrai verta pasižiūrėti.
    O šiaip į šią problemą aš žiūriu pakankamai laisvai, kadangi pats įtakoti šių procesų negaliu. Pats report’as kažkiek manipuliacinis ir vietomis tikrai ginčytinis, ypatingai apie paskutinio pusmečio Jav ekonomikos „free-fall“ ir neva nekrintančios naftos kainos. Jeigu „tikrai“ pasidomėjus ar amerikiečiai keičia savo vairavimo įgūdžius – tikrai taip ir važinėja mažiau ir keičia automobilius į mažesnius, niekas neatsitinka per vieną naktį. Šiaip visa tiesa išdėstyta, bet nematau nieko naujo. Vyksta procesai, tiek stengiantis atrasti naujus energijos šaltinius, tiek naftos gavybos bendrovės dabar gali išgauti naftą iš vis labai pasislėpusių po žeme šaltinių, elektros ir visokių kitų prietaisų energijos poreikis mažinamas ir t.t. Manyčiau, kada naftos kaina bus tokia, kad ji pradės griauti vakarų ekonomikas (dabar ji ir taip aukšta) alternatyvieji energijos šaltiniai pasidarys patrauklesni, o esant dideliai skalei (užsakymams) bus galima juos ir atpiginti. Juk savo įpročius keičiame tik tada, kai esame priversti tai padaryti – vis brangesnė naftos kaina pakeis ne tik vakarų, bet ir „emerging markets“ šalių įpročius.

  • Truputi ne į temą, bet kaip ekonomistui tikiuosi patiks..
    http://www.zerohedge.com/news/guest-post-where-our-oil-price-collapse

    Apie pinigus diskutuoti gali be galo, o kaip apie naftą ir tamsiąją ekonomikos pusę?

  • admin

    Sorry, jeigu atrodziau harsh, paprasciausiai gera nuotaika – as juokauju, neimk giliai i plaucius :)))

  • admin

    🙂 As ir nesakau, kad rezervas limituoja skolinima. Paprasciausiai, buvo situacija, kai discount-window naudodavo kaip galimybe pasiskolinti ir veliau tuos paskolintus pinigus naudodavo kaip pervirsi rezervu. Spreadas tarp palukanu buvo teigiamas banku atzvilgiu, hence, risk-free arbitrage opportunity. Be to, sitas spreadas prisideda prie banku uzdirbamo pelno, jeigu eliminuosim sita spreada bankai papildomos grazos ieskos kazkur kitur, galbut ir prades daugiau skolinti 🙂 Cia toks is „lighter“ monetariniu stimulu 🙂

  • Edgaras

    Hey, c’mon, there’s no reason to be so harsh. 🙂 Aš tiesiog bandau išsiaiškint ką turi omeny. Man nuskambėjo(hence, gali nuskambėti ir kitiem), kad turi omeny tiesioginį rezervų panaudojimą, kai jie gali būti panaudoti tiesiog iš CB balance sheet’o fiskaliniam stimului.

    Man atrodo jau lyg ir diskutavom ties kažko panašaus. Bankai rezervų neskolina, hence perviršis ar trūkumas rezervų niekaip nepadidina ar limituoja bankų galimybes skolinti.

  • admin

    Matai, as nezinau – tu gal teisininkas, kad kabinies prie kiekvieno zodzio. Kas liecia rezervu panaudojima – niekas nesako – fizini panaudojima, bet dideli rezervu kiekiai gali sumazinti skolinimosi kastus, kas velgi teigiamai veikia ekonomika. Na kanalu as cia tau galiu prigalvoti kokiu tik nori, matai, as pats ne teisininkas, todel ties kiekvienu zodziu nesiaiskinu.
    Kas liecia FED ir nelogiskuma. Na paprasta logika – jeigu bankai laiko surplus rezerva su centriniu banku – pinigai nera skolinimi, thus jokios itakos ekonomikai, kai tas pats Fed’as dar uz pervirsi primoka, pats skolindamas discount window pigiau, kas sukuria arbitrazo galimybes bankas is to uzdirbti (Susirask, paskaityk, skaitau as daug, todel kiekvieno saltinio tau nepateiksiu) O stimuliavimas tame, kad pervirsiniai rezervai turetu buti perskolinti arba nebutu skolinamasi is pacio Fed per discount window 🙂

  • Edgaras

    „Be to, šitie rezervai gali būti panaudoti fiskaliniam ekonomikos stimului.“ Ar tikrai? http://mpettis.com/2010/02/what-the-pboc-cannot-do-with-its-reserves/

    „…tokiu pat būdu, kaip JAV Federalinis Rezervas galvoja apmokęstinti komercinių bankų perviršinius rezervus su centriniu banku.“ – gali gal duoti nuorodą kur nors apie tai? Nelabai matau logikos tokiame pasiūlyme.