Šalies užsienio valiutos rezervas -reikalingas?

Tomas S.

Wikipedia interneto svetainėje radau paskutinius šalių užsienio valiutos rezervų duomenis. Išsiskiria viena šalis – Kinija, kuri tų rezervų turi beveik tris kartus daugiau negu antroje vietoje esanti Japonija su 1138mlrd. dolerių. Aišku, tie rezervai nėra laikomi tik doleriais, tačiau Wikipedia sveitainėje jie išreikšti doleriais. Klausimas – kam šalys kaupia tuos užsienio valiutos rezervus?

Turbūt daugam teko girdėti apie Azijos ekonominę krizę 1997 metais. Jos neanalizuosiu, bet pagrindinis iš šitos krizės „išmoktas“ ir įsisavintas ekonominis reiškinys – užsienio valiutos rezervų kaupimas. Jeigu pažiūrėsite į mano nurodytą nuorodą, tai būtent Azijos šalys šiuo metu turi didžiausius užsienio valiutos rezervus. Kodėl? Na todėl, kad Azijos ekonomikos prieš 1997 metuss „kentėjo“ arba pritraukė daug trumpalaikio užsienio kapitalo, kas turėjo įtakos tų šalių valiutų kursų išaugimui. Kai į šalį atėjęs kapitalas – trumpalaikis, tai jis turi labai daug neigiamų pasekmių ekonomikai (turbūt todėl Brazilija aktyviai kovoja su tokiu kapitalu šiuo metu). Atėjęs kapitalas dažnai leidžia vietiniams bankams aktyviai skolinti vietiniams namų ūkiams ir verslams už mažas palūkanas. Kaip jau ne kartą minėjau, bankinio sektoriaus veikla, paprasčiausia prasme, susideda iš skolinimosi iš namų ūkių ir investuotojų trumpam laikotarpiu ir šio kapitalo perskolinimu, išduodant ilgalaikaikes paskolas ir uždirbant procentų skirtumą. Kai spekuliacinis kapitalas yra „atvykęs“ trumpam, tai bankai, kurie perskolina šį kapitalą vidinei ekonomikai gali susidurti su likvidumo problema arba vadinamuoju „bank run“, jeigu trumpalaikiai investuotojai norės savo paskolintą kapitalą susigrąžinti anksčiau laiko – bankas gali tapti nemokus dėl nepakankamo savojo kapitalo. Tokiu atveju gali įsikišti valstybė ir padėti likvidumo krizėje atsidūrusiam bankui. Svarbiausia, kokia valiuta bankas pasiskolino iš trumpalaikių investuotojų. Jeigu savąją, o valstybės valiuta nėra fiksuota, tai yra jos kursas yra apibrėžtas rinkos jėgų – tai papildomas pinigų spausdinimas (monetarinė ekspancija) gali padėti tas skolas sugrąžinti. Problema, kad daugelio šalių bankai skolinasi užsienio valiuta, todėl mano minėtas triukas praranda savo potenciją. Dar didesnė problema, kad daugelio Azijos šalių monetarinė (pinigų) politika buvo susieta su doleriu, kažkokiu fiksuotu santykiu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kapitalui paliekant šalį dėl vienokių ar kitokių priežasčių, šalis susiduria su likvidumo krize, kadangi užsienio kapitalas parduoda vietinę valiutą tam, kad nusipirkti sąvąją ar bet kokią kitą valiutą, tam, kad sumažinti savo rizikos profilį ir tokiu pasitraukti iš šalies. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vietiniai šaliai, norinčiai išlaikyti fiksuotą valiutos kursą su kažkokia užsienio valiutą, reikia šitą savos valiutos perteklių nupirkti. Kaip tas perteklius susikūrė? Paprastai, kaip kątik minėjau, investuotojai parduoda vietinę valiutą ir perka kitų šalių investicinius vienetus ir taip neva pasitraukia iš šalies. Norint išlaikyti fiksuotą valiutų kursą, šalis privalo panaudoti užsienio valiutos rezervus tam, kad išpirkti savos valiutos perviršį. Jeigu tų rezervų neužtenka – šalis devalvuoja savo valiutą, taip prarasdama fiksuotą santykį su užsienio valiuta. Atsiranda hyperinfliacijos grėsmė, nestabilumas ir bankinės krizės, todėl, Azijos šalys pasimokė ir pradėjo kaupti užsienio valiutos rezervus. Kaip ir atsakiau į iškeltą klausimą – užsienio valiutos rezervai reikalingi tam, kad būtų galima „apginti“ savos valiutos santykį su kitomis valiutomis. Be to, šitie rezervai gali būti panaudoti fiskaliniam ekonomikos stimului. Ekonomikai „uždirbant“ daugiau nei išleidžiant, perviršį galima panaudoti mokesčių mažinimui ar infrastruktūros projektų skatinimui (fiskalinė ekspansija). Kaip ir viskas gražu ir aišku :).

Problema ta, kad šiuo metu šitie rezervai nieko „neuždirba“, tai yra, jie užima pasaulinio kapitalo destrukcijos poziciją. Kaip? Pakankamai paprastai. Pirmiausia, ypatingai Azijos šalys investuoja į dolerinius aktyvus, taip pat eurą ir eurozonos obligacijas. Tai turbūt pagrindiniai investiciniai vienetai, kuriuos mėgsta Azijos šalys. Pasižiūrėjus į šių šalių aktyvų grąžą, o ir šiose šalyse esančią relią grąžą, tai matysime, kad vakarų šalių aktyvų realios grąžos – neigiamos. Dar baisiau, jeigu palyginsine infliacijos lygius Azijos šalyse su vakarų šalių aktyvų nominalia grąžą, reali grąžą iš mano jau minėto „Fisher equation“ – neigiama, bet ji labiau neigiama, nei reali aktyvų grąža vakarų pasaulyje. Ką reiškia neigiama grąža? Kaip jau ne karta minėjau, tai reiškia, kad jūs, tie, kurie skolinata, primokate savo skolininkams už tai, kad jie iš jūsų skoinasi. Bet kuris klasikinis finansinis vadovėlis pasakys, kad jūs turėtumėte siekti pozityvios realios grąžos. Ką šiuo atveju daro Azijos valstybės? Primoka tiems, kurie neva turi „ekonominių problemų“ ir skolinasi. Ar toks reiškinys teigiams? Tikrai ne. Be to, dabar vertinau tik makro lygį, kad šios šalys valstybinių lygiu skurdina save, o ir savo šalies gyventojus. Kodėl? Todėl, kad šiose šalyse ir ypatingai Kinijoje nominali palūkanų norma – labai žema, kas vėlgi pridėjus infliacijos lygį duos mums labai „negražią“ neigiamą grąžą. Koks viso šito logiškai nelabai suvokiamo reiškinio tikslas?

Na turbūt tai yra kaina Kinijos nedarbo lygio ir neramumų minimizacijos. Kaip ir praeitame įraše minėjau, daugelis šalių turėtų pereiti prie nedarbo lygio minimizacijos makroekonominio tikslo. Kad tai pasiekti, kartais reikia vykdyti mikroekonominiu lygiu nelabai suvokiamus dalykus :), arba tiksliau finansininkui nelabai suvokiamus. Jeigu šitą reiškinį paanalizuosime dar atidžiau, tai finansų rinkose dėl šito iškreipto reiškinio susidaro labai iškreipti reiškiniai. Kodėl? Na jau ne viename įraše minėjau, kad yra tokia teorija, jog pasaulyje neužtenka „saugių“ investicininių vienetų. Žinant, kad Azijos šalys investuoja būtent į šiuos investicinius vienetus ir prisiima neigiamą realią grąžą, šių investicinių vienetų pasiūla sumažėja, todėl investuotojai, norintys į juos investuoti dėl jų „kovoja“ didindami šių investicinių vienetų kaina, kas lemia žemesnę nominalią, o ir relią grąžą ir turime „klasikinėje“ ekonomikoje nesuvokiamus paradoksus – kai didžiausias skolas turinčios šalys – skolinasi už žemiausias palūkanas :).

Vėlgi šios kapitalo destrukcijos dėka, atsiranda įvairių ekonominių disbalansų, apie kuriuos jau rašiau ir nenoriu kartotis, jau ir taip kartojuos :). Įdomesnis vienas faktas/pasiūlymas – daugelis valstybių nori, kad doleris prarastų savo rezervinės valiutos statusą, tačiau jų veiksmai sako visai ką kitą. Prašoma Tarptautinio Valiutos fondo, kad jis aktyviau dalyvautų „savos“ valiutos įvedime ir propagavime. Vėlgi, viskas labai gražu teoriškai. Praktine prasme, norint, kad šalys nebekauptų papildomų užsienio valiutos rezervų, reikia paprasto sprendimo – apmokęstinti užsienio valiutos rezervo perviršį tokiu pat būdu, kaip JAV Federalinis Rezervas galvoja apmokęstinti komercinių bankų perviršinius rezervus su centriniu banku. Apmokęstinus užsienio valiutos rezervus (aišku apmęstinus „rimtai“) būtų galima priversti Azijos „nusikalteles“ :)) susiimti ir pradėti pamažėle aktyvesnį jų valiutos kurso augimą. Teoriškai, valiutos kurso augimas galėtų likviduoti visą užsienio valiutos rezervų perviršį, praktiškai, turbūt tai padaryti sudėtingiau. Ar šis valiutos kurso augimas turėtų būti „greitas“? Tikrai ne, kadangi tiek Azijos šalims reikėtų makro ir mikro ekonominės politikos prisistaikymo, kuris būtų pakankamai sudėtingas ir skausmingas, jeigu viskas vyktų greitai, o ir JAV privalėtų susitvarkyti savo ekonominį „daržą“, kadangi būtent didelis kiekis JAV investicinių vienetų ateitų į rinką ir jį iš tos rinkos „išiimti“ nebūtų taip paprasta, tačiau tai daryti būtina, tam, kad pagalau sugrįžtume į klasikinę/vadovėlinę ekonominių įvykių seką. Aišku, padaryti tai sudėtinga ir vienu ar kitu atveju – neįmanoma, tačiau koordinuota pasaulinė makroekonominė politika būtina tam, kad grįžtume į labiau prognozuojamą ekonominį pasaulį. Bet kaip ir kiekviename reiškinyje, tam, kad tai pasiekti, reikalingos kredibilios priemonės ir kontraktai, kurie priverstų pakeisti nusitovėjusią sistemą. Dažnai šį vaidmenį atlieka finansų rinkos, tačiau šiuo metu jos bejėgis išspręsti šią kapitalo destrukcijos problemą.

#ekoomika #investuotojai #Kinija #Užsienio valiutos rezervas #valiutos

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai