Sėkmės formulė

Sėkmės formulė: estetikos ir funkcionalumo dialogas

Sėkmės formulė. Šiandien pastatų inžinerinėmis sistemoms skiriama vis daugiau dėmesio, juk būtent nuo jų priklauso sklan­dus objekto funkcionavimas, patogumas bei racionalus energijos šaltinių naudojimas. Specialistų teigimu, norint, kad pastatas tinkamai funkcionuotų, būtinas nuolatinis architektų ir inžinerinių sistemų specialistų dialogas.

Sėkmės formulė

Šildymo, vėdinimo ir kitas inžinerines sistemas projektuojanti ir montuojanti UAB „Nordlita“ – viena iš pavyzdinių organizacijų, įrodančių, koks sėkmingas gali būti toks bendradarbiavimas. Įmonė daugiau nei pusės užsakovų sulaukia bendradarbiaudama su architektais.

„Užsakovai visuomet iš pradžių apsilanko pas architektus, o kai ateina laikas spręsti pastato funkcinius klausimus, nemažai jų atkeliauja ir pas mus. Todėl bendradarbiauti su architektais mums visada buvo svarbu. Toks dialogas leidžia racionaliai paskirs­tyti ir gerokai pagreitinti darbus. Nors gali atrodyti, kad juridiškai ir finansiškai tai skirtingi dalykai, ta­čiau aš linkęs manyti, jog tai bendra užduotis ir bendras darbas, kurie neatsiejami siekiant teigimo rezultato“, – įsitikinęs UAB „Nordlita“ vadovas Gintaras Prėskienis.

Ar inžinerinių sistemų rinką galima pavadinti dina­miška?

Visada stengiamės orientuotis į pažangiausius sprendi­mus bei kokybiškiausią įrangą, siekiame tapti inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo lyderiais, todėl kaip pagrindinę konkurencijos priemonę pasirinkome moder­nių sprendimų bei jų taikymo galimybių paiešką. Nuo­lat atidžiai stebime rinkos naujoves, lankomės speciali­zuotose parodose, pavyzdžiui, jau prestižine tapusioje Frankfurte vykstančioje tarptautinėje statybos ir inžine­rinių technologijų, santechnikos bei oro kondicionavimo parodoje ISH. Stengiamės, kad tokiose parodose pakai­tomis apsilankytų visi mūsų bendrovės specialistai. Žvel­giame į tai kaip į tam tikrą paskatinimą ir kartu galimybę susipažinti su naujovėmis, palyginti mūsų šalyje ir pa­saulyje vyraujančias tendencijas. Nuolat analizuojame, kas aktualu Lietuvos rinkai, ir siekiame pateikti kuo dau­giau naujų įrenginių bei įdiegti modernių sprendimų.

Kiek tikslinga dalyvauti tokiose parodose?

Tikslingumas sunkiai išmatuojamas finansiškai ir pagal parsivežtų įrenginių bei sprendimų kiekį. Mūsų tikslas vykstant į tokias parodas – pamatyti bendras šios rinkos dalies tendencijas, atkreipti dėmesį į rinkos orientyrus ir madas. Tai nėra itin dinamiška rinka, pati paroda vyksta kas dvejus metus, o pažangūs gamintojai naujoves pa­prastai pristato kas metus ar pusantrų, todėl toks parodų ciklas yra tinkamas, galima matyti visas naujausias ten­dencijas. Kita vertus, per tokius renginius ryškėja Euro­pos struktūrų juridinių nutarimų padariniai, kurie reali­zuojami kaip konkretūs produktai ar sprendimai.

Ar šiuo metu galima išskirti aiškias pasaulio ten­dencijas?

Jei spręstume iš šių metų parodos, tai gamintojų garbės ir orumo reikalu tapo iš saulės, medienos granulių, šilu­mos siurblių gaunamos šilumos sujungimas į vieną ben­drą sistemą. Stengiamasi pademonstruoti šių skirtingų šilumos šaltinių jungimo prie vieno įrenginio galimybes. Viskas linksta į „žaliąją“ energiją, atsinaujinančius šalti­nius, itin sparčiai plėtojamos šilumos siurblių galimybės, ieškoma būdų, kaip visus egzistuojančius ekologiškos energijos šaltinius efektyviau išnaudoti viename įrengi­nyje. Siekiama ne tik visa tai išnaudoti montuojant įren­ginį, bet ir palikti galimybių vėliau jį tobulinti –keisti kuro rūšis prisitaikant prie tuo metu esamų sąlygų.

Aiškiai matyti, kad daugumai naujovių ir tendencijų sti­prią įtaką daro įvairios ES direktyvos ir nutarimai, kurių poveikio Lietuvoje kol kas taip smarkiai dar nejuntame. Tai verslui suteikia tam tikrą ne tik įstatymų, bet ir fnan-sų lemiamą postūmį, skatina diegti įvairias naujoves, rū­pintis, kad galutinis vartotojas būtų suinteresuotas jas taikyti. Šių metų parodoje dominavo įvairūs saulės bate­rijų ir panašūs sprendimai, pagrįsti saulės šilumos ener­gijos pavertimu elektra. Teko matyti daugybę eksponuo­jamų fasadų, stogų ir balkonų elementų, kurie iš esmės atlieka saulės baterijų vaidmenį. Tokių namų savininkai turi galimybę sukauptą elektros energiją parduoti valsty­bei. Tai itin skatinama Vokietijoje, kur vyriausybė įsipar­eigoja tam tikrą laiką supirkti „žaliąją“ energiją, o tokios kilovatvalandės supirkimo kaina didesnė nei rinkos. Tai, žinoma, skatina vartotojus investuoti. Visa tai daroma siekiant didinti atsinaujinančių šaltinių naudojimą.

Ar kuriant tokius sprendimus skiriama dėmesio es­tetikos kriterijams?

Aliumininių ir plastikinių proflių gamintoja Vokietijos bendrovė „Schuco“ pristatė fasado sistemas, kurios vi­zualiai iš išorės atrodo kaip įprastas tamsintas stiklas, o esant pastato viduje šie stiklai, rodos, yra skaidrūs. Šio stiklinio fasado elementų viduje esanti plėvelė atlie­ka saulės baterijos vaidmenį, kuri ir generuoja elektros energiją. Kitas įdomesnis sprendimas, sukurtas priva­čių namų vartotojams, – tai krosnelė, prie kurios galima jungti skirtingus ekologiškos energijos šaltinius. Be to, tokia įranga yra visiškai automatizuota, reaguoja į tem­peratūros pokyčius ir pan. Prie tokio įrenginio galima pri­jungti vandeninį šildymo kontūrą su radiatoriais ir grindų šildymu, saulės baterijas, vėdinimo įrangą ir kt. Orien­tuojamasi į tai, kad užsakovai turėtų pasirinkimo gali­mybę. Galėtų patys nuspręsti, kaip ir kokią energiją nori gauti, naudotis visiškai automatizuoto valdymo įrengi­niais ir ekologiška energija.

Kiek, jūsų manymu, šioje rinkos dalyje atsilieka Lietuva?

Sudėtinga vertinti situaciją visoje Lietuvoje, bet, rem­damasis mūsų patirtimi, galiu teigti, kad Lietuva atsilie­ka ne tiek dėl produktų ar technologijų, kiek dėl paties mąstymo. Esant dabartinei ekonominei situacijai, žmo­nės linkę į du kraštutinumus: neturintieji galimybių in­vestuoti į pažangesnius sprendimus linkę rinktis pačius primityviausius variantus, o tai daryti galintys žmonės dažnai vaikosi tam tikrų stereotipų. Tokias paslaugas siū­lančios bendrovės savo ruožtu irgi ne visada varginasi pateikti geriausius sprendimus. Aš įsitikinęs, kad reikėtų orientuotis ne vien į ekonominį ar mados veiksnį. Svar­bu nepamiršti ir tokio reiškinio kaip socialinė atsakomy­bė, kuri daugelyje Europos valstybių jau senokai tapo sa­vaime suprantama. Lietuvoje, deja, vis dar galioja kitokie kriterijai: vieni renkasi modernesnius ir funkcionalesnius sprendimus, nes tai madinga, kitiems tai įvaizdžio da­lis.

Toks požiūris nevisiškai tinkamas. Kita vertus, mes vejamės kitas ES šalis gerokai greičiau, nei buvo pro­gnozuojama. Pavyzdžiui, dar 1995 m. teko lankytis Da­nijoje rengtame santechnikos, vėdinimo ir šildymo įren­giniams skirtame seminare ir praktiniuose mokymuose. Tuomet buvo prognozuojama, kad daugelis ten pristaty­tų naujovių mūsų šalį turėtų pasiekti po septynerių metų, nes lietuviams esą tai dar ilgai bus neaktualu. Tačiau jau po dvejų metų Lietuvos rinkoje sėkmingai diegėme tuos sprendimus. Tai mūsų bendrovei, be abejo, suteikė tam tikrą išskirtinumą, ilgainiui susiformavo ir užsakovų bū­rys, kurie iki šiol pasitiki mūsų sprendimais. Kokybė ir funkcionalumas jiems svarbiausi kriterijai.

Gal galėtumėte įvardyti keletą įdomesnių projektų, kuriuos teko įgyvendinti jūsų bendrovei?

Na, kad ir Joniškio greitosios medicinos pagalbos ligoni­nės Priimamojo ir operacinės skyrius. Ten atlikome šil­dymo, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų bei šiluminio mazgo sistemų įrengimo darbus. Šis objek­tas įdomus tuo, kad darbus teko atlikti per trumpą lai­ką, šildymo sezono metu. Vykstant darbams negalima buvo nutraukti viršuje buvusios operacinės veiklos. Beje, šiame objekte taikėme vieną prieš pusmetį mūsų pradėtų diegti naujovių – cinkuotus plieninius plonasienius vamz­džius, jungiamus presuojant. Pats jungimo principas ne naujiena, tačiau tai, kad jis taikomas plonasieniams vamzdžiams, – gana naujas sprendimas.

Toks patobuli­nimas atsirado tada, kai pakilo vario kainos ir gamintojai ėmė ieškoti pakaitalo. Be to, varinius vamzdžius ne visur racionalu taikyti. Naujieji presuojant jungiami plieniniai plonasieniai vamzdžiai leidžia gerokai paspartinti veiklą. Atsisakyti suvirinimo, gruntavimo, dažymo bei kitų pana­šių darbų ir kartu išvengti žmogiškojo veiksnio lemiamų klaidų. Šiandien tokius vamzdžius jau esame sumontavę keturiuose objektuose. Joniškio greitosios medicinos pagalbos ligoninės Priima­mojo ir operacinės skyriuje vykdant darbus paaiškėjo, kad kai kurie techniniame projekte nurodyti sprendimai komplikuoti. Tačiau mūsų projektuotojai visa tai efekty­viai ir greitai pakoregavo, pasiūlę tobulesnius sprendi­mus. Tai, kad bendrovėje turime savo projektuotojus, leidžia gerokai greičiau organizuoti darbus. Kilus sunku­mų, todėl prireikia daug mažiau laiko nuo sprendimų iki darbų realizavimo.

Sėkmės formulė – atlikti projektai

Per pastaruosius ketverius metus esame įrengę keletą patalpų Vilniaus universitetinėje Santariškių ligoninėje. Kur atlikome šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų ir kondicionavimo sistemų projektavimo ir įgyvendini­mo darbus. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje projektavo­me operacinių skyrių šildymo bei vėdinimo sistema. Taip pat projektavome ir įrengėme dezinfekcijos ir sterilizaci­jos skyriaus šildymo ir vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemas. Šiuo metu vykdome Mykolo Romerio universi­teto Teismo medicinos instituto Klaipėdos flialo labora­torijos patalpų įrengimo darbus.

Kas lėmė būtent tokią įmonės specializaciją?

Taip jau susiklostė, kad keletą kartų buvome pakviesti į tokio pobūdžio objektus nustatyti netinkamai sumontuo­tų inžinerinių sistemų gedimo priežasčių ir atlikti pakar­totinių projektavimo, o vėliau ir montavimo darbų. Vėliau tokių objektų ėmė natūraliai daugėti. Be to, mums pa­tiems, kaip į modernesnius ir funkcionalesnius sprendi­mus besiorientuojančiai bendrovei, gerokai įdomiau da­lyvauti projektuojant ir įgyvendinant specifnius objektus. Tai mums leidžia nuolat tobulėti. Pradėjus keistis statybų rinkos padėčiai, tai tapo ir mūsų įmonės pranašumu, lei­džiančiu toliau be didelių praradimų plėtoti veiklą.

SekmesGarantas.lt

About the author