Sėkmės formulė. Šiandien pastatų inžinerinėmis sistemoms skiriama vis daugiau dėmesio, juk būtent nuo jų priklauso sklandus objekto funkcionavimas, patogumas bei racionalus energijos šaltinių naudojimas. Specialistų teigimu, norint, kad pastatas tinkamai funkcionuotų, būtinas nuolatinis architektų ir inžinerinių sistemų specialistų dialogas.
Sėkmės formulė
Šildymo, vėdinimo ir kitas inžinerines sistemas projektuojanti ir montuojanti UAB „Nordlita“ – viena iš pavyzdinių organizacijų, įrodančių, koks sėkmingas gali būti toks bendradarbiavimas. Įmonė daugiau nei pusės užsakovų sulaukia bendradarbiaudama su architektais.
„Užsakovai visuomet iš pradžių apsilanko pas architektus, o kai ateina laikas spręsti pastato funkcinius klausimus, nemažai jų atkeliauja ir pas mus. Todėl bendradarbiauti su architektais mums visada buvo svarbu. Toks dialogas leidžia racionaliai paskirstyti ir gerokai pagreitinti darbus. Nors gali atrodyti, kad juridiškai ir finansiškai tai skirtingi dalykai, tačiau aš linkęs manyti, jog tai bendra užduotis ir bendras darbas, kurie neatsiejami siekiant teigimo rezultato“, – įsitikinęs UAB „Nordlita“ vadovas Gintaras Prėskienis.
Ar inžinerinių sistemų rinką galima pavadinti dinamiška?
Visada stengiamės orientuotis į pažangiausius sprendimus bei kokybiškiausią įrangą, siekiame tapti inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo lyderiais, todėl kaip pagrindinę konkurencijos priemonę pasirinkome modernių sprendimų bei jų taikymo galimybių paiešką. Nuolat atidžiai stebime rinkos naujoves, lankomės specializuotose parodose, pavyzdžiui, jau prestižine tapusioje Frankfurte vykstančioje tarptautinėje statybos ir inžinerinių technologijų, santechnikos bei oro kondicionavimo parodoje ISH. Stengiamės, kad tokiose parodose pakaitomis apsilankytų visi mūsų bendrovės specialistai. Žvelgiame į tai kaip į tam tikrą paskatinimą ir kartu galimybę susipažinti su naujovėmis, palyginti mūsų šalyje ir pasaulyje vyraujančias tendencijas. Nuolat analizuojame, kas aktualu Lietuvos rinkai, ir siekiame pateikti kuo daugiau naujų įrenginių bei įdiegti modernių sprendimų.
Kiek tikslinga dalyvauti tokiose parodose?
Tikslingumas sunkiai išmatuojamas finansiškai ir pagal parsivežtų įrenginių bei sprendimų kiekį. Mūsų tikslas vykstant į tokias parodas – pamatyti bendras šios rinkos dalies tendencijas, atkreipti dėmesį į rinkos orientyrus ir madas. Tai nėra itin dinamiška rinka, pati paroda vyksta kas dvejus metus, o pažangūs gamintojai naujoves paprastai pristato kas metus ar pusantrų, todėl toks parodų ciklas yra tinkamas, galima matyti visas naujausias tendencijas. Kita vertus, per tokius renginius ryškėja Europos struktūrų juridinių nutarimų padariniai, kurie realizuojami kaip konkretūs produktai ar sprendimai.
Ar šiuo metu galima išskirti aiškias pasaulio tendencijas?
Jei spręstume iš šių metų parodos, tai gamintojų garbės ir orumo reikalu tapo iš saulės, medienos granulių, šilumos siurblių gaunamos šilumos sujungimas į vieną bendrą sistemą. Stengiamasi pademonstruoti šių skirtingų šilumos šaltinių jungimo prie vieno įrenginio galimybes. Viskas linksta į „žaliąją“ energiją, atsinaujinančius šaltinius, itin sparčiai plėtojamos šilumos siurblių galimybės, ieškoma būdų, kaip visus egzistuojančius ekologiškos energijos šaltinius efektyviau išnaudoti viename įrenginyje. Siekiama ne tik visa tai išnaudoti montuojant įrenginį, bet ir palikti galimybių vėliau jį tobulinti –keisti kuro rūšis prisitaikant prie tuo metu esamų sąlygų.
Aiškiai matyti, kad daugumai naujovių ir tendencijų stiprią įtaką daro įvairios ES direktyvos ir nutarimai, kurių poveikio Lietuvoje kol kas taip smarkiai dar nejuntame. Tai verslui suteikia tam tikrą ne tik įstatymų, bet ir fnan-sų lemiamą postūmį, skatina diegti įvairias naujoves, rūpintis, kad galutinis vartotojas būtų suinteresuotas jas taikyti. Šių metų parodoje dominavo įvairūs saulės baterijų ir panašūs sprendimai, pagrįsti saulės šilumos energijos pavertimu elektra. Teko matyti daugybę eksponuojamų fasadų, stogų ir balkonų elementų, kurie iš esmės atlieka saulės baterijų vaidmenį. Tokių namų savininkai turi galimybę sukauptą elektros energiją parduoti valstybei. Tai itin skatinama Vokietijoje, kur vyriausybė įsipareigoja tam tikrą laiką supirkti „žaliąją“ energiją, o tokios kilovatvalandės supirkimo kaina didesnė nei rinkos. Tai, žinoma, skatina vartotojus investuoti. Visa tai daroma siekiant didinti atsinaujinančių šaltinių naudojimą.
Ar kuriant tokius sprendimus skiriama dėmesio estetikos kriterijams?
Aliumininių ir plastikinių proflių gamintoja Vokietijos bendrovė „Schuco“ pristatė fasado sistemas, kurios vizualiai iš išorės atrodo kaip įprastas tamsintas stiklas, o esant pastato viduje šie stiklai, rodos, yra skaidrūs. Šio stiklinio fasado elementų viduje esanti plėvelė atlieka saulės baterijos vaidmenį, kuri ir generuoja elektros energiją. Kitas įdomesnis sprendimas, sukurtas privačių namų vartotojams, – tai krosnelė, prie kurios galima jungti skirtingus ekologiškos energijos šaltinius. Be to, tokia įranga yra visiškai automatizuota, reaguoja į temperatūros pokyčius ir pan. Prie tokio įrenginio galima prijungti vandeninį šildymo kontūrą su radiatoriais ir grindų šildymu, saulės baterijas, vėdinimo įrangą ir kt. Orientuojamasi į tai, kad užsakovai turėtų pasirinkimo galimybę. Galėtų patys nuspręsti, kaip ir kokią energiją nori gauti, naudotis visiškai automatizuoto valdymo įrenginiais ir ekologiška energija.
Kiek, jūsų manymu, šioje rinkos dalyje atsilieka Lietuva?
Sudėtinga vertinti situaciją visoje Lietuvoje, bet, remdamasis mūsų patirtimi, galiu teigti, kad Lietuva atsilieka ne tiek dėl produktų ar technologijų, kiek dėl paties mąstymo. Esant dabartinei ekonominei situacijai, žmonės linkę į du kraštutinumus: neturintieji galimybių investuoti į pažangesnius sprendimus linkę rinktis pačius primityviausius variantus, o tai daryti galintys žmonės dažnai vaikosi tam tikrų stereotipų. Tokias paslaugas siūlančios bendrovės savo ruožtu irgi ne visada varginasi pateikti geriausius sprendimus. Aš įsitikinęs, kad reikėtų orientuotis ne vien į ekonominį ar mados veiksnį. Svarbu nepamiršti ir tokio reiškinio kaip socialinė atsakomybė, kuri daugelyje Europos valstybių jau senokai tapo savaime suprantama. Lietuvoje, deja, vis dar galioja kitokie kriterijai: vieni renkasi modernesnius ir funkcionalesnius sprendimus, nes tai madinga, kitiems tai įvaizdžio dalis.
Toks požiūris nevisiškai tinkamas. Kita vertus, mes vejamės kitas ES šalis gerokai greičiau, nei buvo prognozuojama. Pavyzdžiui, dar 1995 m. teko lankytis Danijoje rengtame santechnikos, vėdinimo ir šildymo įrenginiams skirtame seminare ir praktiniuose mokymuose. Tuomet buvo prognozuojama, kad daugelis ten pristatytų naujovių mūsų šalį turėtų pasiekti po septynerių metų, nes lietuviams esą tai dar ilgai bus neaktualu. Tačiau jau po dvejų metų Lietuvos rinkoje sėkmingai diegėme tuos sprendimus. Tai mūsų bendrovei, be abejo, suteikė tam tikrą išskirtinumą, ilgainiui susiformavo ir užsakovų būrys, kurie iki šiol pasitiki mūsų sprendimais. Kokybė ir funkcionalumas jiems svarbiausi kriterijai.
Gal galėtumėte įvardyti keletą įdomesnių projektų, kuriuos teko įgyvendinti jūsų bendrovei?
Na, kad ir Joniškio greitosios medicinos pagalbos ligoninės Priimamojo ir operacinės skyrius. Ten atlikome šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų bei šiluminio mazgo sistemų įrengimo darbus. Šis objektas įdomus tuo, kad darbus teko atlikti per trumpą laiką, šildymo sezono metu. Vykstant darbams negalima buvo nutraukti viršuje buvusios operacinės veiklos. Beje, šiame objekte taikėme vieną prieš pusmetį mūsų pradėtų diegti naujovių – cinkuotus plieninius plonasienius vamzdžius, jungiamus presuojant. Pats jungimo principas ne naujiena, tačiau tai, kad jis taikomas plonasieniams vamzdžiams, – gana naujas sprendimas.
Toks patobulinimas atsirado tada, kai pakilo vario kainos ir gamintojai ėmė ieškoti pakaitalo. Be to, varinius vamzdžius ne visur racionalu taikyti. Naujieji presuojant jungiami plieniniai plonasieniai vamzdžiai leidžia gerokai paspartinti veiklą. Atsisakyti suvirinimo, gruntavimo, dažymo bei kitų panašių darbų ir kartu išvengti žmogiškojo veiksnio lemiamų klaidų. Šiandien tokius vamzdžius jau esame sumontavę keturiuose objektuose. Joniškio greitosios medicinos pagalbos ligoninės Priimamojo ir operacinės skyriuje vykdant darbus paaiškėjo, kad kai kurie techniniame projekte nurodyti sprendimai komplikuoti. Tačiau mūsų projektuotojai visa tai efektyviai ir greitai pakoregavo, pasiūlę tobulesnius sprendimus. Tai, kad bendrovėje turime savo projektuotojus, leidžia gerokai greičiau organizuoti darbus. Kilus sunkumų, todėl prireikia daug mažiau laiko nuo sprendimų iki darbų realizavimo.
Sėkmės formulė – atlikti projektai
Per pastaruosius ketverius metus esame įrengę keletą patalpų Vilniaus universitetinėje Santariškių ligoninėje. Kur atlikome šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų ir kondicionavimo sistemų projektavimo ir įgyvendinimo darbus. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje projektavome operacinių skyrių šildymo bei vėdinimo sistema. Taip pat projektavome ir įrengėme dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriaus šildymo ir vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemas. Šiuo metu vykdome Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos flialo laboratorijos patalpų įrengimo darbus.
Kas lėmė būtent tokią įmonės specializaciją?
Taip jau susiklostė, kad keletą kartų buvome pakviesti į tokio pobūdžio objektus nustatyti netinkamai sumontuotų inžinerinių sistemų gedimo priežasčių ir atlikti pakartotinių projektavimo, o vėliau ir montavimo darbų. Vėliau tokių objektų ėmė natūraliai daugėti. Be to, mums patiems, kaip į modernesnius ir funkcionalesnius sprendimus besiorientuojančiai bendrovei, gerokai įdomiau dalyvauti projektuojant ir įgyvendinant specifnius objektus. Tai mums leidžia nuolat tobulėti. Pradėjus keistis statybų rinkos padėčiai, tai tapo ir mūsų įmonės pranašumu, leidžiančiu toliau be didelių praradimų plėtoti veiklą.