Šešėlinė bankinė sistema

Tomas S.

Praeitos savaitės įraše šnekėjau apie investicinius instrumentus – ETF’us ir jų riziką. Dar viena ne ką mažiau svarbi pasaulinės finansų sistemos dalis – šešėlinė bankinė sistema arba „shadow banking“. Šiame įraše pabandysiu ją pristatyti, ir paiškinti jos atsiradimo priežastis.

Šešėlinė bankinė sistema – kas tai?

Pirmiausia turime suvokti, kas yra „paprastoji“ bankinė sistema. „Paprastoji“ bankinė sistema yra tokia sistema, kurioje dalyvauja trys dalyvių grupės: skolinantieji, besiskolinantys ir institucijos, kurios šias dvi grupes suveda – bankai. Taigi, „paprastojoje“ bankinėje sistemoje, bankai priima iš investuotojų (skolintojų) indėlius, kurie yra trumpalaikiai (dažnai iki 5 metų trukmės) ir šiuos indėlius perskolina tiems, kad reikalingas papildomas kapitalas. Dažnai paskolos, ypatingai namų ūkiams, kurie siekia įsigyti būstą, yra ilgalaikės (dažnai iki 25 metų). Taigi, ką šioje sąveikoje tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų atlieka bankas?

Bankas arba „paprastas“ komercinis bankas yra platforma, kuri leidžia investuotojams ir besiskolinantiems atrasti vieniems kitus. Be to, bankas šio proceso metu atlieka šias funkcijas:

  1. Turto likvidumo transformaciją
  2. Trukmės transformaciją
  3. Kredito tėkmės ekonomikoje palaikymą

Aišku, jog bankai investuoja indėlininkų indėlius į ilgalaikius investicinius projektus, tuo pat metu, atlikdami visas tris mano minėtas funkcijas.

Labai svarbi „paprastosios“ bankinės sistemos savybė, ypatingai Lietuvoje po banko Snoro incidento – valstybinis arba mokesčių mokėtojų indėlių draudimas, „Paprastojoje“ bankinėje sistemoje valstybė (mokesčių mokėtojai) yra pasiruošusi padėti komerciniams bankams, susidurusiems su tam tikromis finansinėmis problemomis, tai yra bankų įsipareigojimai yra drausti valstybės (aišku ne visi).

Šešėlinė bankinė sistema atlieka ekonomikoje tas pačias funkcijas kaip ir „paprastoji“, tačiau, mokesčių mokėtojai nėra įpareigoti tokių šešėlinių bankų gelbėti, jiems susidūrus su finansinėm problemom.

Šešėlinė bankinė sistema yra ypatingai išplitusi JAV ir Vakarų Europoje, nors panašias charakteristikas, turinčių kompanijų yra visur.

Pasakodamas apie šešėlinę bankinę sistemą pasiremiu New York Federal Reserve banko ekonomistų Z. Pozsar, T. Adrian, A. Ashcraft ir H. Boesky darbu – „Shadow banking“. Autoriai identifikuoja šias kompanijas kaip šešėlinės bankinės sistemos atstoves:

  • Finansų kompanijos arba tiksliau kompanijos, kurios finansuoja įvairių prekių įsigyjimą kredito būdų. Tarkim, lizingo kompanijos. Lietuvoje lizingu užsiiminėja bankai arba tiksliau finansavimą skiria bankai, tačiau pasaulyję yra kompanijų, kurios remiasi ne tik bankų parama.
  • „Asset-baked corporate paper conduits“ (ABPS) – tai tokie fondai arba tiksliau finansinio turto struktūros, kurių vertė yra padengta tam tikru turtu. Šios struktūros buvo ypatingai naudojamos nekilnojamojo turto paskolų išvestinių produktų finansavimui JAV
  • „Limited purpose finance company“ – tokios struktūros pačiam neteko girdėti, bet tai vėlgi bus kompanijos, kurios finansuoja tam tikrus nelikvidžius finansinius instrumentus
  • „Structured investment vehicles“ – vėlgi kompanijos arba finansinė struktūra, kai kompanija išleidžia trumpalaikius vertybinius popierius tam, jog investuotų pritrauktas lėšas į ilgalaikius vertybinius popierius, ir taip užsidirbtų
  • „Credit hedge funds“ – investiciniai fondai, kurie investuoja į įvairius kredito produktus
  • „Money market mutual funds“ – pinigų rinkos fondai investuotojams
  • „Securities lenders“ – kompanijos, skolinančios įvairius vertybinius popierius investuotojams
  • „Government Sponsored Enterprieses“ – valstybinės kompanijos, tokios kaip Fannie Mae ir Freddie Mac – dvi JAV valstybinės kompanijos, kurios turėjo aktyviai veikti ir sukurti antrinę rinką JAV nekilnojamojo turto išvestinių produktų prekybai ir funkcionavimui

Taigi, matome, kad daugelio šių kompanijų Lietuvoje nėra, tačiau pasaulyje, o ypatingai JAV, kur financinės inovacijos labiausiai išplitusios, tokių kompanijų yra daug.

Kodėl šešėlinė bankinė sistema yra svarbi? Todėl, jog 2008 metais, šios sistemos pike, 20 trilijonų JAV dolerių kredito JAV ekonomikoje buvo išleista būtent šioje sistemoje, kai tuo tarpu „paprastojoje“ bankinėje sistemoje tik 12 trilijonų JAV dolerių. Paskutiniais duomenimis šešėlinės bankinės sistemos įtaką kredito tiekimui ekonomikai svarba mažėja, nors ji visdar yra svarbesnė nei „paprastoji“ bankinė sistema.

Kodėl šešėlinė bankinė sistema atsirado? Ji atsirado dėl vadinomojo „regulatory arbitrage“ arba reguliuojamojo arbitražo. Kaip matome, daugelis šių kompanijų – investicinės ir dažnai didelių bankų finansuojamos. Pagal Basel II bankinės sistemos reguliacijos nuostatus rizinkingos paskolos (turtas) turi būti dengtos bankiniu kapitalu, kuris yra brangus. Tam, jog išvengti šio reguliavimo, bankai ir ne tik sugalvojo sukurti įvairias finansines kompanijos, kurios kaip ir neturi nieko bendra su bankais ar institucijom, kurios norėtų investuoti į ypatingai rizikingus investicinius produktus. Tokios kompanijos nėra reguliuojamos taip, kaip bankai, todėl brangaus kapitalo eikvoti investicijų draudimui paprasčiausiai nebereikia. Tai tapo puikiu įrankiu finansinių rinkų žaidėjams sukurti kompanijas, kurios naudojasi šiuo reguliacijos stokos pranašumu.

Aišku, susikūrė ir kompanijų, kurios paprasčiausiai sugebėjo efektyviau veikti tam tikrose rinkos segmentuose nei bankai, tačiau pagrindinis šešėlinės bankų sistemos atstovų susikūrimas – reguliacinis arbitražas. Jeigu stebėsime, kas šiuo metu vyksta didžiuosiuose investiciniuose bankuose, tai vadinamoji „Volcker rule“, kuri draus investiciniams bankams naudoti savo kapitalą tam, jog jie galėtų prekiauti finansų rinkose, tai daugelis vadinamųjų „proprietary desks“ arba investicinių bankų padalinių, kurie užsiima prekyba vertybiniais popieriais, naudodami banko kapitalą, pasiruošę likviduotis. Vietoj jų susikurs mini hedge fondai, kurie galės prekiauti vertybiniais popieriais, o bankai aišku, jog galės tokius hedge fondus finansuoti. Tarkim, nebrangiomis paskolomis ir kredito linijomis 🙂

Matome, jog reguliacinis arbitražas yra labai svarbus. Darbo autoriai pastebi, jog ypatingai svarbu, jog finansų sistemos reguliacija būtų pasaulinė, tai yra taisyklės skirtingose šalyse turėtų būti panašios, o geriausiai identiškos. Matome, jog realybėje to nėra, ir vėlgi yra sukuriamos įvairiausios landos tam, jog susikurtų daugiau šešėlinės bankinės sistemos kompanijų, kurios šiomis landomis arba tiksliau reguliacijos trūkumais pasinaudotų.

Kitas įdomus klausimas – kaip tokios šešėlinės kompanijos veikia?

Veikia jos pakankamai paprastai. Ypatingai JAV finansinė sistema yra labai gera išplėtota. Investuotojai yra pamėgę pinigų rinkos fondus (trumpalaikės investicijos pinigų fonde), tie fondai tuo pat metu investuoja investuotojų jiems skirtas lėšas į įvairius dažnai rizikingesnius finansinius instrumentus, taip uždirbdami sau didesnę grąžą.

Mano minėtosios kompanijos, kaip tik ir naudojasi įvairių tokių piniginių fondų pagalbą tam, jog galėtų finansuoti nelikvidžius ir dažnai rizikingesnius vertybinių popierių portfelius. Jie išleidžia įvairiausio plauko trumpalaikius investicinius instrumentus į kuriuos investuoja pinigų rinkos fondai, kiti rinkos dalyviai (draudimo kompanijos, atpirkimo sandorių žaidėjai) ir t.t. Taigi, šešėlinės bankines sistemos atstovai turi galimybių dėl ypatingai likvidžios ir ištobulintos JAV finansinės sistemos pagalbos, finansuoti rikingesnius investicinius vienetus ir tai uždirbti. Problema ta, jog esant sisteminei krizei, kai ne tik tam tikros kompanijos ar finansinės institucijos susiduria su finansinėmis problemomis, bet kai visoje finansinėje sistemoje atsiranda daugiau streso ir mažiau pasitikėjmo tai, šios pinigų rinkos ir įvairiausi instrumentai nebeveikia. Tai yra, investuotojai nebeinvestuoja į trumpalaikius finansinius instrumentus dėl rinkos streso. Tada kompanijos, kurių biznio modelis yra paremtas tuo, jog būtų galima pasiskolinti pinigų rinkose trumpam lakotarpiui ir investuoti arba tiksliau pasinaudoti šiais aktyvais  finansuoti jau turimus nelikvidžius aktyvus, tampa nebetvarus, tokios kompanijos nebegali egzistuoti, o tik prideda dar daugiau streso finansinėms rinkoms, ir neigiamai įtakoja įvairių vertybinių popierių vertes.

Ar šešėlinė bankinė sistema turėtų būti uždrausta?

Tikrai ne. Yra kompanijų, kurios atlieka ekonomikai reikalingas funkcijas. Tarkim, tie patys hedge fondai dažnai rizikuoja tik savo kapitalu. Kaip minėjau, įdomų bus stebėti kaip hedge fondai, susikurę iš investicinių bankų „proprietary“ operacijų veiks ateityje. Svarbiausia šešėlinę bankinę sistema prižiūrėti. Turi būti sukurta atitinkama reguliacinė sistema, kuri leistų ne tik reguliatoriams, bet ir kitiems rinkos žaidėjams stebėti, kas šioje sistemoje vyksta. Šiuo metu ruošiamas „Dodd-Frank“ finansinių rinkų ir žaidėjų reguliacijos paketas, kuris turėtų prisidėti prie stabilesnės bendros finansinės sistemos ir rinkų sukūrimo.

Ne viskas, kas yra šešelis – blogai. Svarbu žinoti, kodėl ir kaip toks šešėlis susikuria.

P.S. tiems, kas nori giliau panagrinėti šią temą siūlau parsisiųsti mano minėtąjį darbą nemokamai. Stengiausi šią informaciją supaprasti tam, jog suprastų daugiau skaitytojų. Kitu atveju – suprasiu tik tai aš ir keletas gerą žinių ir patirties bagažą turinčių žmonių.

 

#bankai #ekonomika #ekonomistai #finansų kompanijos #Šešėlinė bankinė sistema

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • ahoi

    Šioks toks patikslinimas ir papildymas – komerciniai bankai neskolina indėlių. Iš esmės komerciniai bankai turi valstybės „licenziją“ leisti pinigus valstybės vardu ir jei galėtų – nepriimtų nė vieno indėlio, nes jie bankams generuoja tik išlaidas.

  • Šaunuolis, ačiū.

    • admin

      Mindaugai,

      Visada prašom 🙂

  • Išties labai geras straipsnis. 🙂

    Tik dar keletą klausimų turiu.
    Tai tarkim, koks nors Snoro lizingas, kuris dar gyvuoja ir po Snoro žlugimo, tai ir yra tas šešėlinės bankininkystės atstovas? O šiaip, kažkokių investicinių bankų Lietuvoje dabar net nešauna į galvą paminėti…

    O kaip yra recesijos/krizės atveju su šiais shadow banking dalykais? Juk jų bankrotas, kaip ir turėtų būt skaudesnis, nei, tarkim, paprasto komercinio banko, kur, pvz., indėliai yra apdrausti.
    Imkin situaciją, kad yra Bankas „A“ — paprastas, komercinis ir bankas „B“ — shadow. Ir jie abu valdo 100 mlrd. LTL aktyvus. Tai „A“ bankroto atveju, pvz., indėlininkai atgauna indėlius iki 100k EUR (Lietuvos atveju). O subanrutavus bankui „B“ — niekas nieko neatgauna. (?) Taip išeina, kad „blogais laikais“ shadow bankai žalingesni ekonomikai, nei paprasti bankai? Pataisyk, jei netaip ką suprantu. Dėkui. 🙂

    • admin

      Ignai,

      Atsiprašau už pavėluotus komentarus – turėjau šiokių tokių techninių problemų 🙂

      Kas liečia Snoro lizingą, tai jeigu jis ir toliau finansuoja naujų prekių įsgyjimą, tai tikrai veikia kaip „shadow banking“ rinkos atstovas.

      „Shadow banking“ atstovai nepriima indėlių iš indėlininkų, taip, kad kažkokios vasltybinės garantijos jiems nereikia. Rizikuoja tik tie investuotojai, kurie tokias institucijas palaiko.

      Jeigu kalbėsime apie credit hedge fondus, tai jie turi investuotojus, kurie laukia didelės grąžos ir supranta, jog norint ją pasiekti, dažnai reikalinga ir didesnė rizika. Taigi, tokiam fondui bankrutavus, savo investicijas praras investuotojai, o mokesčių mokėtojamas tai nieko nekainuos.

      Problema atsiranda tada, kaip prieš finansų krizę, „paprastieji“ bankai arba bankai, kurie priima iš indėlininkų indėlius, ir tuo pačiu metu gauna valstybinę paramą, elgiasi taip pat, kaip ir credit hedge fondai. Tokie bankai aktyviai investuoja ir rizikuoja, o susidūrus su problemom, toks bankas dažniausiai gauna valstybinę paramą (Lehman Brothers jos negavo) ir toliau gali sėkmingai rizikuoti. Tokia rizika kainuoja pinigus paprastiem mokesčių mokėtojams, kas yra ypatingai žalingas reiškinys.

      Manau, kad „shadow banking“ žaidėjai, o ypatingai credit hedge fondai yra naudingi, jų bankrotas nereikalauja valstybės įsikišimo, kai tuo tarpu bankų, kurie elgiasi kaip credit hedge fondai reikėtų vengti, ir būtent „Volcker rule“ atsiradimas turėtų padėti eliminuoti tokių bankų veiklą. Teoriškai – taip, o praktiškai pamatysime, ar ši taisyklė padės susitvarkyti su tokiom institucijom 🙂