Sidabro ir aukso kainos krenta

Tomas S.

FT.com praneša, o tie, kas domitės turbūt žinote, kad žaliavų rinkoje vyksta korekcija. Sidabro ir aukso kainos krenta.Šis blogas jau ilgą laiką buvo labai negatyvus aukso ir sidabro investicinių produktų atžvilgiu. Kodėl? Todėl, kad metalų, kurie turi savybę pritraukti spekuliantus, vertę labai sunku nustatyti, o ir vėliau reaguoti į kainų korekcijas. Financial Times skelbia, kad biržos, kuriose prekiaujama įvairiais su auksu ir sidabru susijusiais finansiniais produktais pradeda kelti maržos reikalavimus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad investuotojas, kuris nori investuoti į auksą ar į sidabrą privalo laikyti didesnį užstatą su birža, tai stengiamasi sumažinti galimus investuotojų praradimus ir laisvų pinigų kiekį žaliavų rinkoje. Ar tai protinga? Manyčiau taip, kadangi tiek aukso, tiek sidabro kainos pakankamai išaugo pastaruoju metu, ypatingai sidabro, auksas daugmaž „stovi“ vietoje, nors ir taip yra netoli savo istorinių aukštumų. Maržos reikalavimai gali būti sumažinti ateityje, jeigu bus matoma, kad investuotojai ištikrųjų tiki tuo, kad šios žaliavos yra vertingesnės. Vėlgi, ar viena ar kita žaliava pasiekė savo kainos piką yra sudėtingas klausimas? Spekuliacinių metalų atžvilgiu aš esu labai skeptiškas, todėl tikrai manau, kad šiuo metu tiek auksas, tiek sidabras yra pervertinti, nes tarkime aukso industrinė paklausa nėra didelė, sidabro kažkiek didesnė, tačiau vėlgi kaina yra per aukšta. Fundamentalių priežasčių, kodėl vieno ar kito metalo kaina yra šiame lygyje nematau. Infliacijos grėsmė? Galbūt, bet vėlgi manyčiau yra geresnių alternatyvų tam, jog apsidrausti nuo infliacijos ir tų alternatyvų vertė nesvyruoja taip, kaip aukso ar sidabro. Stebim toliau…

P.S. teko skaityti, kad George Soros šiuo metu likviduoja dideles sidabro pozicijas, tai vėlgi gali turėti didelės įtakos rinkos sentimentui. Žinant Sorošą, galima tikėtis ir netikėtų jo investavimo pozicijų pasikeitimo, tarkim jis ryt jau gali tapti aktyviu sidabro pirkėju, kadangi sidabro kaina patyrė pakankamai nemenaką korekciją.

#auksas #George Soros #Kainų korekcija #metalų rinkos #sidabras #Žaliavų rinkos

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • albertas

    bet iš tokio įrašo realiai jokios naudos irgi.

  • Aš tau paaiškinau monetarinės trasnmisijos mechanizmą. O kodėl QE yra vienas iš būdų numušti yield ir nukreipti investuotojus į rizikingesnius assetus? Čia taip interpretuoja rinkos, bet ne pats QE, o „Bernanke put“ efektas veikia, tai yra rinkos žino, kad Bernanke reikalui esant pasinaudos monetarine politika ir padės rinkas „pakelti“, todėl ir investuoja į rizikingesnius assetus, bet tai nėra pirminis Bernankes tikslas vykdant QE (galbūt jis to nori, bet priversti negali investuoti, jis gali pabandtyti pakeisti investuotojų lūkesčius, kas kaip matome jam pavyko :.
    Be to, Bernanke targetina naują obligacijų pasiūlą, tą dėl kurios dabar Jav turi pakelti skolinimo lubas. Pirkdamas naujas emisijas, jis tik iš rinkos bando išimti obligacijų perviršį. Vėlgi per paskutinius metus tas yield pakankamai svyravo ir tikrai ne dėl pasiūlos/paklausos, yra faktorių, kurie turi efektą yield. Apie yield aš daugiau nesiplėsiu, nes šitas įrašas ir mano paaiškinimas infliacijos lūkesčių buvo pagrįstas yield skirtumu tarp skirtingų produktų, kas yra visiškai skirtingas dalykas. Inflation-adjusted obligacijos – Federalinis rezervas į jas neinvestuoja per QE. Kadangi, inflation-adjuted obligacijos parodo ne nominalią, o realią grąžą, tai skirtumas tarp nominalaus yield (interest rate) ir realaus yield (interest rate) iš Fisherio lygties duoda mums infliacijos expectations. Be to, yield vėlgi visko nepasako, reikia žiūrėti i maturity struktūra bondų.
    Kaip tu teisingai paminėjai infliacija šiaip sau iš niekur nesusikuria, jeigu papildomi pinigai nusėda ten, kur jie reikalingi, o ne ten kur jų per daug – tai infliacija neturėtų išaugti. Sutinku, tokios pat nuomonės ir aš. Praeitame komentare kolega parašė, kad didėjant monetary base turi turėti įtaką infliacijai – quantity theory of money, dėl to aš ir pasiremiau finansų rinkom ir spredais, kad patvirtinti ar panneigti teoriją. Šiaip tarp monetarinės politikos vykdymo ir jos efekto infliacijai yra vadinamasis 2 metų lagas, tačiau naudojame pavyzdžius iš finansinių rinkų infliacijos lūkesčių, o ne CPI or RPI, todėl, kad finansų rinkos greičiau formuoja ir perteikia lūkesčius dažniausiai per futures marketus.
    In general, nėra kažkokio straightforward way, kurio pagalba pakeistus vieną nežinomąjį pasikeis kitas. Aš dėl to ir kritikuoju tą požiūrį, kad išauginus pinigų pasiūlą – būtinai išaugs infliacija, dėl to reikia investuoti į auksą – nė velnio. Šiaip apie Jav monetarinės politikos pabaigą akomodatyvios Gavyn Davies buvo labai neblogą stock/flow analizę pasiūlęs, galėsiu vėliau parašyti, kas tai.

  • Edgaras

    Na vienas iš būdų kelti bondų yieldus yra parduoti tuos pačius bondus. Kitas būdas, prašyti aukštesnių yieldų naujų bondų emisijoj, bet ten irgi FEDas ir primary dealeriai perka juos, taip? O kaip dar galima didesnių yieldų prašyt jei ne šiais būdais? Juk jie automatiškai nesikoreguos. 🙂 Be to juk QE ir yra vienas iš pagrindinių tikslų numušt bondų yieldus, kad būtų investuojama į rizikingesnius aktyvus arba skolinama namų ūkiams ir verslams. Na ir šiaip negalima mąstyt taip, kad, tarkim, jei investuotojai šiuo metu realiai prašo didesnių yieldų, t.y. parduoda bondus taip didindami pasiūlą, bet FED sukuria dirbtinę paklausą ir neleidžia jiems didėt?

    Ir kodėl sakai, kad tam, kad yieldai sumažėtų, būtinai turi sumažėt ir pasiūla? O jei pasiūla pastovi, o paklausa išauga(t.y. FED vykdo QE), tai irgi reiškia, kad kaina kils, t.y. yieldai mažės, ar ne taip?

    O kas dėl infliacijos, tai priklauso ir nuo to, kur tie pinigai nusėda. Bet kaip ten bebūtų, infliacija JAV lyg ir auga, kovą buvo daugiau nei pustrečio procento.

    P.S. Jei sunku lietuviškai išsireikšt, kitas sąvokas geriau palik anglų kalba, man regis būtų patogiau tiek tau, tiek skaitytojui. 🙂

  • *Turto arba wealth transfer

    • Tas wealth arba turto perskirstymas vyksta per perkamosios valiutos galios sumažėjimą. (Labai sunku teisingai lietuviškai išsireikšti :))

  • Labai nesiplesiu, bet šito proceso taip supaprastinti nevertėtų. Kai tarkim perki malkas ir kai tų malkų pasiūla sumažėja ( Federalinio rezervo obligacijų pirkimas išauga), tada taip malkų (obligacijų) kaina gali išaugti ir taip depresuoti yieldą. Vėlgi esminis klausimas šiuo atveju, o kur dingsta valiutos rizika? Šnekame apie infliaciją ir būtent QE2 pagalba FED monetizuoja skolą ir iš quantity theory of money tai turėtų sukelti infliacija. Kas yra infliacija? Valstybės, kurios gali spausdinti valiutą naudoja gali panaudoti infliacija tam, kad susimažinti savo įsiskolinimus denominuotus jų valiuta per turo perskirtymą, kurį būtent įvykdo infliacija, iš skolinančiųjų skolinantiesiems, valstybė panaudodama infliacija sumažina savo realią valstybinę skolą. Tam, kad apsidrausti nuo tokio skolos infliavimo investuotojai turi prašyti didesnės obligacijų grąžos. Į šitą reikalą būtent reikia žiūrėti iš šitos perspektyvos, nors demand/supply analysis taip pat gali turėti įtakos yield, nors finansinėse rinkose, modeliuose, demand/supply investicinių vienetų analizė – didelio kiekio ekonomistų nuomonė nelabai tinkama, kiti faktoriai nustato tam tikro investicinio vieneto grąžą. Nesenai teko rašyti vieną popierių, tai tas supply/demand analizė vienoje vietoje veikė, empyriškai taip pat teko tikrinti, tik jau kitam popieriui – neveikė. Pats mąstymas teisingas, bet šita situacija reikia modeliuoti taip. Nors Jav obligacijų yield yra depresuotas dar dėl keleto kitų priežasčių.
    O kas liečia būdus, kuriais rinka matuoja infliaciją, tai mano paminėtieji nėra išgalvoti, jais naudojasi tiek rinkos žaidėjai, tiek pats FED.

  • Edgaras

    Pataisyk jei klystu, bet juk yield’us muša vykdomi QE, todėl per juos matuot infliaciją ar jos expectations nėra tikslinga. Nesakau, kad auksas ką nors sako dėl inflation expectations, bet bondų yieldų ir inflation expectation sąryšis šiuo atveju irgi nėra tikslingas, ar ne taip?

  • admin

    Šita inflation hedge istorija rinkoje visiem žinoma, tačiau po mažu aš ja nebetekiu. Pirmiausia, vien dėl monetary base augimo inflation expectations turėtų rodyti infliacijos grėsmė per bond vigilantes prizmę, tai yra ilgalaikiai investuotojai į Jav treasury bills turėtų pagal idėja signalizuoti ir padidinti long-term treasury bill yield. Ko nevyksta. Be to dažnai tie patys lūkesčiai yra skaičiuojami pagal tokio pat maturity trasury bills – treasury bills adjusted for inlfation yield difference, kuris vėlgi rodo, kad infliacijos lūkesčiai nėra pakitę. Vėlgi, aš nesakau, kad tai nėra vienas iš instrumentų tam, kad užhedginti infliacijos riziką, tačiau ta istorija nelabai verta aklai tikėti. Be to, žiūrint į income gapus tiek emerging, tiek advanced world šitas short-term ekonominis pagyvėjimas ir neva fundamentalus žaliavų demando padidėjimas – vėlgi sunkiai tikėtinas dalykas, kadangi fundamentaliai ekonomikuose niekas nepasikeitė, tie kurie buvo nekonkurencingi ir lieka nekonkurencingais. Kas pasikeitė – tai pinigų, likvidumo masė ekonomikoj, todėl tiek ECB žingsniai, tiek Rusijos, Brazijlijos, Indijos, Kinijos ir mažesnių piniginių kranelių sukiojimas, turėtų atvesti žaliavų rinkas ten, kur jos pagal esamą sistemą turėtų būti. Žinant, kad krizės metu buvo visiškai iššluotos prekių ir žaliavų atsargos, tai trumpalaikis ekonominis reboundas, tik bando pastatyti viską į panašias vėžias, tai yra atsargų reboundą į buvusį lygį.
    Kas liečia vėlgi infliacija, tai daugelis centrinių bankų vadovaujasi Tayloro taisyklė, kurioje vienas iš komponentų – ūkio lygis, ar ūkis yra pasiekęs maksimalų ar kažkokį kitą lygį, kiekvienas centrinis bankas pats nusprendžia, kaip šita matą įtraukti į infliacijos skaičiavimo formulę, bet žinant, kad emerging markets po truputį pradeda tvarkytis su savo ekonomikom, o ne tik verkti, tai pakankamas signalas, kad kažkur yra perkaitimas ir output lygis turėtų kristi.
    Kas liečias vėlgi monetary base growth = inflation, is definitely not a straightforward play. Jav monetarinė politika ir Bernanke bando nupirkti laiką tam, kad ekonomika reformuotusi ir ne kitaip. Jie tikrai nėra kvaili ir žino, kad easy monetary policy paveikia ekonominių agentų inflation expectations, o žinant, kad industrinėse šalyse realus darbo užmokestis jau stagnuoja keletą metų, tai tas inflation expectations gali pakisti greituoju laiku.
    In general, esame ten pat, kur ir buvome prieš krizę, tik, kad Graikija, Portugalija, Ispanija, Airija, Didžioji Britanija pradeda keisti savo ekonominius modelius. Tą patį pradeda daryti ir emerging markets, turbūt vienintelis stabdis – Rusija, o Jav turi galimybę reformuotis paskutinė, nors ir dabar šnekama apie strukturinį nedarbą yra įgudžių trūkumus, todėl, tas pats Bernanke kranelio atsukęs ilgai irgi nelaikys.
    O žaliavos ir metalai in particular, turi dar kur kristi. In my view, ne infliacija ir ne defliacija, bet labai žemas ekonominis augimo lygis industrinėse šalyse tęsis dar mažiausiai pora metų.

  • o su Sorošu gerai pastebėta dėl jo galimų staigių pozicijų pasikeitimų 🙂 Ir tą maržą tinkamų laikų tinkamoje vietoje pakėlė, gaila laiko nėra nuodugniau pastudijuoti kas ten su sidabru vyksta.

  • tai kad nestovi aukso kaina vietoje, kartu su sidabru koreguotis pradėjo nuo pirmadieni pasiekto eilinio visų laikų rekordo 🙂
    O taurieji metalai, nesiplečiant, nes laiko stoka, patrauklūs kaip saugiklis viso šio monetarinės politikos jovalo fone. Augti ilgą laiką be korekcijos nesveika, bet ilguoju laikotarpiu nematau kažkokio aukso kainos kracho. Monetary base stabiliai auga jau ne metai ir ne du ir augs toliau tai nominali, istorijos protestuotos PATIKIMOS atsiskaitymo priemonės, kaina tikrai neturėtų patirti didelių smūgių. Kas tie pinigai? Skaičiukai kompiuterija, kurie pasižymi nestabilumu.
    Na toks mano požiūris šiuo klausimu 🙂