Šiektiek apie infliaciją

Tomas S.

Iš Paulo Krugmano blogo apie infliaciją. Kaip turbūt visi žinote pasaulį „krečia“ aukšta infliacija arba tiksliau kai kuriuos regionuos. Šiandien naftos kaina pasiekė nominalų kelerių metų piką – 100 dolerių už barelį. Maisto produktų kainos taip pat auga kaip ant mielių dėl įvairių priežasčių.

Centriniai bankai vakaruose dažnai vadovaujasi „inflation targetint“ politika, tai yra, centriniai bankai nusistato metinės infliacijos rodiklį, kuris juos tenkintų ir tada vykdo monetarinę politiką taip, jog tas infliacijos rodiklis būtų pasiektas. Šiuo metu ekonomikams visdar besikabarojant iš krizės, o infliacijos augimui įsibėgėjant, pasigirsta kalbų, jog reikia „kelti“ trumpalaikias palūkanų normas tam, jog sukontroliuoti infliaciją.

Visada labai svarbu atskirti apie kokią infliaciją eina kalba ir kokią infliaciją kontroliuoja centriniai bankai. Yra vadinamoji „headline inflation“, kai tiek energijos (tarkim degalų) kainos  tiek maisto produktų įeina į infliacijos skaičiavimo metodiką ir „core inflation“, kai šios prekių grupės neįeina. Energijos ir maisto produktų kainos pasižymi labai dažna variaciją, todėl infliacija gali kisti labai „greitai“, žinant, jog centrinių bankų monetarinė politika pasirinkta šiandien, turės efektą infliacijai tik po dviejų metų (manoma, kad būtent tiek užtrunka, jog  šiandien priimti monetariniai sprendimai turėtų įtakos infliacijai ateityje), tai rodiklis arba infliacija pagal kurią nustatoma monetarinė politika turėtų būti pakankamai „patikimas“ rodiklis, „patikimas“ – turiu omenyje – variacija turi būti minimizuota arba nelabai dažna. Centriniai bankai „targetina“ būtent „core inflation“, o šiuo metu infliaciją auga ne todėl, jog infliacijos lūkesčiai yra pasikeitę, o todėl, jog būtent energijos ir maisto produktų kainos auga. Aišku, centriniai bankai turi turėti omenyje šį faktą, jeigu šių produktų grupių kainos augs toliau – reikės „griežtinti“ monetarinę politiką, keliant trumpalaikių palūkanų normas.

Grafikas puikiai parodo, kaip kinta „core inflation“ – sticky ir „headline inflation“ – flexible. Galite pastebėti, kad „headline inflation“ labai varijuoja ir monetarinę politiką „statyti“ ant tokio etalono būtų neteisinga, kaip ir šiuo metu pradėti kelti trumpalaikes palūkanų normas. (Šiame grafike labai įdomu tai, jog į flexible inflation įtrauktos visos prekės su dažna variacija ir į sticky inflation – prekės su ne tokia dažna variacija, todėl ir kontrastas dar didesnis nei būtų tarp „pure“ headline ir core infliacijų. 🙂

Grafikas iš Atlantos FED.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai