Šiektiek daugiau apie Eurozoną

Tomas S.

Čia parodytas grafikas kaip atrodo  realūs efektyvūs valiutos kursai eurozonoje. Realus efektyvus valiutos kursas yra toks, kai jo skaičiavime naudojamos šalių infliacijos.

Ką parodo šitas grafikas? Parodo tai, kad prekės ir paslaugos, o ir gamybos kaštai periferinėse ekonomikose yra labai išaugę, kaip matome visi grafikai yra virš bazinio valiutos kurso – 100, 1999 metais. Kaip matome Europo lokomotyva – Vokietija mėgaujasi žemesniu efktyviuoju valiutos kursu nei jis buvo 1999 metais,. Tai reiškia, jog Vokietijoje gamybos kaštai tiek nepabrango, kiek jie pabrango kituose pavaizduotose šalyse.

Dabar turime situaciją, kai periferinės ekonomikos praktiškai negali funkcionuoti be Europos Centrinio Banko paramos, kai tuo tarpu Vokietija toliau intensyviai augina savo ekonomiką.

Kas turėtų pasikeisti? Pirmiausia šalių, kurių grafikai yra aukščiau bazinės – 100 atžimos turi priartėti prie 100, o periferinių ekonomikų atžvilgiu net peržengti šią ribą tam, kad ekonomikos susigrąžintų prarastą konkurencingumą. Kaip tai padaryti? Na kadangi monetarinės politikos instrumentai neveikia, kai turim šalis su ta pačia valiuta. Bendrai Eurozonai monetarinė politika padėtų, bet atskirų valstybių problemos yra visai kitokios ir jas spręsti reikėtų devalvuojant vietines valiutas kurių nėra, todėl vienintelis instrumentas kuriuo gali pasinaudoti periferinės ekonomikos – fiskalinės politikos sugriežtinimas. Tai dabar ir vyksta, bet prireiks daug daugiau pastangų. Biudžetai karpomi, automatiškai mažėja valstybinio sektoriaus žmonių algos ir darbo vietos, aišku ir privatus sektorius persitvarkys ta pačia linkme. Bet šis persitvarkymas turi būti labai ženklus, aš pronozuočiau apie 30% žemesnes algas, arba jeigu nemažinam algų, pakankamai sumažėjusiomis darbo vietomis, bet kai vidutinis nedarbingumas Euro zonoje, mano žiniomis, apie 13%, tai dar daugiau nedarbo žmonėms bus nepriimtina. Be to, Vokietija tui padidinti savo vartojimą, tam, kad šis realaus valiutų disbalansai susitvarkytų.

Aišku yra ir kita galimybė periferinėms ekonomikoms negrąžinti savų skolų ir aš manau tai labai tikėtina, todėl rinkų kaltintojai galėtų prikasti liežuvį. Periferinėm ekonomikom reikia dar daug vadinamojo „adjustment“ tam, kad jos sugrįžtų į augimo kelią. Manau, Euro zonos griuvimo grėsmė tik didėja, tokią vidinę defliaciją bus sunku įvykdyti periferinėms šalims, todėl gali būti pasirinktas ir variantas išeiti iš euro zonos ir susgrąžinti buvusias valiutas, kurios bus devalvuotos. Labai įdomu. Be to ir pati Vokietija gali atsisakyti Euro, nes dabar vienintelė šalis, kurį moka už šitą „adjustment“ yra Vokietija.

Man tik kyla klausimų, kodėl vadinamieji Lietuvos ekonomikos analitikai “ ekspertai“ nešneka apie Euro trūkumus. Jie akivaizdūs. Man įdomu būtų sužinoti, kokia estų oficiali pozicija, nes ir jiems gali tekti prisidėti dideliais resursais prie periferinių šalių išgelbėjimo. Turime visada prisiminti, jog euro įsivedimas turi ir trūkumų ir pliusų. Mūsų ekspertai dažniausiai šneka tik apie privalumus. Šiais laikais mąstyti reikia greitai ir racionaliai ir pasirodžius dideliems euro trūkumams paprasčiausiai apsvarstyti kitus galimus variantus. Galiu suformuluoti kitaip klausimą. Ar mes, lietuviai, norėsime prisidėti, kad ir kelaisi milijardais eurų savų pinigų tam, kad išgelbėtume eurą ir turėtume tokią pat valiutą? Su tokia dabartinės valdžios trumparegiška politika tokio įvykio tikimybė didėja. Net ir susitvarkius su dabartinėm problemom, tikrai atsiras kitų, kurios privers politikus mokėti. Viskam reikia tik pirmo karto 🙂

P.S. dabar susiduriame tik su maža problemėle yra problemų, kurios mastai daug didesni ir jie gali sudrebinti visą pasaulio ekonomiką…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Pamiršau paminėti dar vieną faktą – aš tiksliai nežinau The Economist realaus valiuto kurso skaičiavimo metodikos. O tai yra labai svarbu, todėl kiekvieną naują grafą reikia vertinti kritiškai, nes dažnai duomenis galima parinkti tokius, kurie iškreipia tikrąjį vaizdą.
    P.S. šiaip šito grafiko teisingumu net neabejoju, čia tik šiaip pastebėjimas ateičiai.