Signalizavimas finansų rinkose 2 – „emerging markets“

Tomas S.

Nesenai rašiau, kaip kompanijos gali signalizuoti savo „kokybę“ finansų rinkose vienu ar kitu būdu pritraukdamos kapitalą. Be to, šnekėjau apie tai, kaip vadinamieji „insideriai“ – kompanijos vadovai ar darbuotojai, gali neva signalizuoti informaciją apie savo kompaniją investuodami/neinvestuodami į kompanijos išleistus investicininius vienetus. Minėjau, kad šitų signalų kokybė priklauso nuo to, kokioje rinkoje šitie signalai yra perteikiami – skirtingose šalyse jie skirtingi, skirtingų investicinių vienetų grupėse taip pat.

Amerikos, o ir kitų „developed“ šalių finansų rinkos yra efektyvios. Efektyvumo lygių pagal E. Famą, kuris yra „efficient market hypothesis“ pradininkas, yra keletas. Dažnai finansų rinkų komentatoriai interpretuoja „efficient marke hypothesis“ kaip rinkos sugebėjimą reaguoti į naują informaciją tiek mikro, tiek makro lygiu. Paprasčiau tariant, manoma (nors E. Fama neturėjo to omenyje), kad esančios finansinių instrumentų kainos atspindi visą esamą informaciją apie pvz. kompanijos bendrą būseną. Ką tai reiškia investuotojams? Na jeigu esančios kainos rinkoje atspindi visą įmanomą informaciją apie tam tikrą kompaniją ar industriją, tai investuotojai negali uždirbti daugiau nei tam tikras bendras rinkos indeksas, tai yra, investuotojai jų žargonų negali „beat the market“, todėl tie patys investuotojai gali paprasčiausiai investuoti į akcijų indeksą, kad ir S&P500, ir užmiršti apie savo investicijas ilgam laikui. „Efficient market hypothesis“ yra daugiau techninis dalykas, kuris priklauso nuo pakankamai daug prielaidų, tačiau susipažinti su šia hipoteze – būtina.

Taigi, grįžtam prie signalizavimo finansų rinkose. Taigi, vienos rinkos yra labiau efektyvios, tai yra, geriau atspindi informacija nei kitos. Paskutinius turbūt 10-15 metų, investuotojai susidomėjo „emerging markets“ ekonomikomis – Kinija, Brazilija, Indija, Rusija, Indonezija ir t.t. Mano dėmesys užkliuvo už šios savaitės The Economist straipsnio, kuris buvo būtent apie „emerging market“ akcijų rinkų reakciją į naują informaciją apie kompanijų padėtį. Straipsnio autorius ypatingai išskyrė Kinijos akcijų rinka, kadangi per paskutiniuosius keletą mėnesių kelios Kinijos kompanijos buvo apkaltintos neteisingos informacijos teikimu ir rezultatų „išpūtimu“, pagrindinė kaltininkė – Sino Forest kompanija, kurios akcijų kaina po „short-selling“ kompanijos analizės sumažėjo apie 13 kartų per keletą savaičių, bet dabar ne apie tai.

Autorius, remiasi nesenai išleistu moksliniu popieriumi: „The value of Relationship-based and Market-based Contracting: Evidence from Corporate Scandals in China“. Mokslininkai priėjo išvados, kad investuotojai, kurie investuoja į kompanijas listinguotas Kinijos akcijų biržoje – kreipia mažiau dėmesio (akcijų kainos pokytis – mažesnis) į tai, ar kompanija falsifikuoja savo rezultatus. Svarbiausia investuotojams, investuojantiems į Kinijos akcijų biržą – ar kompanijos turi gerus santykius su vyriausybė. Jeigu tie santykiai – geri, tai kažkoks dokumentų falsifikavimas nėra labai svarbus, kadangi ilgesniuoju laikotarpiu, esant geriems santykiams su vyriausybe, kompanijos gali gauti pigius kreditus ir pataisyti savo finansinę padėtį. Tuo tarpu, jeigu, net ir neįvykus kažkokiems nelegaliems veiksmams, kompanijos ryšiai su vyriausybe suprastėja – investuotojai tai priima kaip ypatingai blogą signalą ir kompanijų akcijų kainos sumažėja stipriau. Tuo turbūt ir pasižymi „emerging markets“ ekonomikos – vyriausybių ir privačių kompanijų interesai yra glaudūs, kai tuo tarpu vakaruose to dažniausiai nėra, nors paskutiniai tiek bankų, tiek automobilių kompanijų privatizavimai byloja ką kitą, nors valstybės vakaruose siekia atsikratyti įtakos privačiose kompanijose kaip galima greičiau.

Kaip matome tarp skirtingų rinkų yra pakankamai didelių skirtumų. Vakarų akcijų rinkose bet koks rezultatų „pūtimas“ turi ypatinga reikšmę ir prasižengusios kompanijos nuo to kenčia, kaip pavyzdžiai – Enron, Worldcom. Tuo tarpu, „emerging markets“ ekonomikų akcijų rinkose, remiantis mano minėtuoju darbu, buhalterinės klaidos nėra tokios svarbios, svarbesni santykiai su vyriausybėmis, kur įsikūrusi motininė kompanija. Vėlgi susipažįstame su nauja rizika ir kiekvienas investuojantis „emerging markets“ šalyse į tai turėtų atsižvelgti labai rimtai. Be to, dar kartą galima įsitikinti, kad kažkokio universalaus rizikos modelio ar signalizavimo mechanizmo negalima pritaikyti kiekvienai rinkai. Kiekviena rinka – skirtinga, todėl, norint investuoti, reikalingas skirtingas priėjimas ir mąstymo būdas/eiga.

P.S. kam įdomūs ekonominiai santykiai tarp Kinijos vyriausybės ir kompanijų rekomenduočiau paskaityti knygą – „The Party“ – tikrai puikus įvadas į Kinijos ekonominę ir politinę sistemą.

#akcijų rinkos #ekonomikos #finansų rinkos #kompanijos #siganalizacija finansų rinkose #signalizacija

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai