Signalizavimo mechanizmai akcijų rinkose

Tomas S.

FT.com praneša, jog JAV korporacijų vadovai suaktyvėjo pirkdami \“savų\“ kompanijų vertybinius popierius – akcijas. Mano baigiamasis ekonomikos bakalauro darbas buvo būtent apie įvairius kompanijų būdus pritraukti kapitalą ir galimybes, per šitą kapitalo pritraukimą „pranešti“ vienokią ar kitokią informaciją. Signalizavimo mechanizmai akcijų rinkose yra įvairūs: kompanijos pačios supirkinėja savo akcijas, išleidžia naujas, skolinasi obligacijų pagalba ar tas obligacijas superka ir taip mažina įsiskolinimus.

Kokiu tikslu kompanijų vadovai perka savos kompanijos akcijas?

Pirmiausia, jie turbūt siekia parodyti, kad kompanijos akcijos yra nuvertintos, todėl jų akcijų įsigyjimas parodo, kad vadovų manymu akcijų vertė turėtų būti aukštesnė.

Antra, vadovai parodo, jog jie tiki kompanijos perspektyvomis, todėl nesibaimina investuoti į kompanijos akcijas. (Dar daugiau kompanijos kokybės patvirtinimo alternatyvų galite susigalvoti patys).

Ar tokie „insider’ių“ veiksmai veikia? Na man teko daugiau domėtis naujo kapitalo pritraukimu naujų akcijų ar skolos vertybinių popierių pavidalu, tai kompanijų, kurių naujoje akcijų ir obligacijų emisijoje dalyvauja „insideriai“ – akcijų vertė paskelbus apie naująją emisiją dažnai pakyla, lyg ir patvirtinimas, jog pozityvaus signalizavimo hipotezė veikia. Be to, neseniai teko stebėti kaip vienas iš Britanijos sporto prekių tinklų platino naują akcijų emisiją, tai emisijos akcijų kaina buvo aukštesnė nei rinkoje esančių kaina, tačiau šitoks sandoris buvo įmanomas, kadangi didžiąją dalį naujosios emisijos išpirko „insideriai“ lyg ir parodydami, jog jie nesutinka su rinkoje nusistačiusia akcijų kaina. Vėlgi, ar tokios „insider’ių“ transakcijos turi kažkokios reikšmės – diskutuotinas klausimas. Daugelis mano, kad tai turi daug įtakos ir signalizuoja informaciją apie kompaniją, tačiau labai svarbu kokioje akcijų biržoje šitie „insider’ių“ veiksmai vyksta. Vienos akcijų rinkos yra labiau efektyvesnės nei kitos, todėl „insider’ių“ signalai gali būti stipresni/silpnesni vienoje ar kitoje rinkoje – tai labai svarbu. Aišku, galima sugalvoti ir dar daugiau kriterijų, kuriais galima remtis norint suprasti „insider’ių“ skleidžiamus signalus. Manyčiau, kad šiuo metu vadovų perkami akcijų kiekiai – niekiniai, todėl tai daugiau akių dūmimas :). Nors buvęs Lietuvos premjeras A. Šleževičius taip pat pasiuntė signalą išsiimdamas savo indėlį iš vieno Lietuvos banko, kuris už kelių dienų berods bankrutavo. Kaip ir „insider’io“ signalas suveikė 🙂

Yra ir kitų būdų kaip kompanijos gali signalizuoti savo kokybę. Tarkim, kompanijos, kurios turi pakankamai grynųjų pinigų dažnai rinkoje superka savas akcijas, kai jų manymu šių akcijų kaina yra per žema. Vėlgi, toks signalas yra tikrai stipresnis nei „insiderių“ veiksmai, kadangi kompanijos išperka labai didelius akcijų kiekius, todėl verčių svyravymai (rizika) gali turėti įtakos kompanijos nuostoliams, todėl toks signalas turi daugiau patikimumo.

Kompanijos finansų rinkose dažnai „siunčia“ signalus, bent jau taip juos interpretuoja finansų rinkos, rinkai, kai skolinasi iš vienų ar kitų šaltinių. Kompanijos turi tris pagrindinius būdus kaip pritraukti kapitalo (pasiskolinti) – išleisdamos akcijas, išleisdamos obligacijas – kapitalo rinkos, arba pasiskolindamos iš banko. Kuris skolinimosi būdas turėtų būti pats solidžiausias pozityvus signalas rinkai? Na teorija teigia, kad gauta paskola iš banko turėtų būti pats patikimiausias signalas, kadangi bankas prieš skolindamas kompanijai teoriškai turėtų nuodugniai išanalizuoti kompanijos galimybes sugrąžinti šią paskolą. Teoriškai galbūt ir patikimas signalas, bet žinant kaip bankai skolino tiek verslam, tiek namų ūkiam prieš 2008 metus, tai šiuo signalu aš labai suabejočiau. Be to, verslai gali bandyti gauti sindikuotą paskolą, kai verslui skolina keli bankai iš karto. Šis signalas turėtų būti šiektiek prastesnis. Kodėl? Todėl, kad visada atsiras vadinamųjų „free-raider’ių“, bankų, kurie nevykdys nuodugnios verslo mokumo analizės, bet pasitikės kito banko analize, kuri vėlgi gali būti ne tokia „rimta“, nes ir šis bankas pasitiki savo kolegų analizė, nes nežino, kad jie ištikrųjų – „free-raider’iai“. Tokius pat pavyzdžius galime matyti ir gyvenime: kai esame atsakingi už darbą patys dažnai į reikalingą užduodį įdedame daug darbo. Kai už tą patį darbą atsakingi keli žmonės, tai mūsų pastangos pasiekti rezultatą dažnai būna menkesnės, kadangi atsakomybe mes dalinamės :).

Kalbant apie galimybes pasiskolnti kapitalo rinkose, tai patikimesnis signalas (arba kompanijos „geros“ kokybės atskleidimas) yra siejamas su skolos kapitalo pritraukimu arba obligacijų išleidimu. Kodėl? Todėl, kad akcininkai nusprendžia, jog kompanija turi išleisti obligacijas, tuo iškart prarasdami teisę bankroto atveju į kompanijos turtą, kadangi obligacijų tūrėtojai turi pirmenybę prieš kompanijų akcininkus. Jeigu akcininkai nusprendžia tokią pirmenybę suteikti obligacijų tūrėtojams (išleidus obligacijas), tai teoriškai turėtų signalizuoti „gerą“ kompanijos kokybę, kadangi akcininkai neva tiki kompanijos galimybę grąžinti skolą – apmokėti obligacijas.

Akcijų išleidimas teoriškai manoma yra brangiausias būdas pasiskolinti ir tuo pačiu siejamas su pakankamai prasta kompanijos kokybe, todėl kompanijoms išleidžiant papildomas akcijas, esamų akcijų vertė nukrenta. Tokius pat rezultatus aptikau ir aš, darydamas baigiamąjį darbą. Įdomu, kad priežastis arba statistiškai svarbus faktorius, kuris neva paaiškino didžiąją dalį negatyvaus akcijų rinkų reakcijos – išleidžiamos naujosios akcijų emisijos kaina. Tai yra, kai naujų išleidžiamų naujų akcijų kaina yra žemesnė nei esamų akcijų rinkoje, tai turi statiškai svarbią neigiamą įtaką kompanijos akcijų kainai. Vadinamasis, „discount’as“ turi didelės įtakos. Įdomu, kad mano tyrimas neaptiko, kad akcijų kiekis (nominali piniginė skolinimosi suma) neturėjo statistiškai svarbios įtakos negatyviai rinkų reakcijai, nors tiek „discount’as“, tiek akcijų kiekis yra tokie pat negatyvūs reiškiniai, žiūrint į problemą iš akcininkų perspektyvos.

P.S. atskirų teorijų neaiškinau, tai gal ir neįdomu, čia paaiškinti tik patys bendriniai dalykai, todėl kažkokio ypatingo subtilumo nesiekiau. Jeigu kam įdomu šitą temą panagrinėti nuodugniau – rašykit, bus galima tai padaryti.

#akcijų supirkimas #finansų rinkos #Kapitalo pritraukimas #signalizacija finansų rinkose

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Aidas Keburys

    Geras straipsnis!