Svarbūs pokyčiai finansų rinkose

Tomas S.

Kaip praneša daugelis užsienio žiniasklaidos priemonių šiandien yra paskutinė „QE2“ programos diena. Tai reiškia, kad centriniai bankai sumažins pinigų pasiūlą ekonomikoje.  Kas skaito šį blogą nuolatos, jau turbūt detaliau žino, ką reiškia šis terminas, o tiems, kurie ką tik apie jį išgirdo dar kartelį paaiškinsiu.

„QE“ arba „quantitative easing“ yra monetarinės politikos priemonė, kai centrinis bankas spausdina „naujus“ pinigus ir jais perką savos šalies skolos vertybinius popierius arba obligacijas. Taip centrinis bankas padidina pinigų pasiūlą ekonomikoje.

Ką šis procesas sukelia?

Na jis teoriškai turėtų padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje, tačiau pats procesas nėra toks paprastas kaip atrodo, kadangi norint centriniam bankui padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje, komerciniai bankai turėtų gavę šiuos pinigus per mažesnius skolinimosi kaštus išskolinti namų ūkiams. Būtent komerciniai bankai ekonomikoje užtikrina, kad pinigų politika arba pinigų pasiūlos padidėjimas įvyktų šalies ekonomikoje. Nepamirškime, kad vien tik pinigų pasiūlos padidėjimo signalizavimas rinkai iškart jaučiamas per šalies valiutos kurso užsienio valiutos prekybos rinkoje kritimą, tai yra, šalies valiuta susilpnėja, jos kursas nukrenta kitų valiutų atžvilgiu, kadangi šalies pinigų pasiūla teoriškai padidės ir esant pastoviai arba stabiliai paklausai, šis perviršis teoriškai turėtų sumažinti šalies valiutos kursą. (Turėtų būti aišku, jeigu neaišku, galėsiu dar kartelį paaiškinti aiškiau 🙂 ).

Manyčiau, kad šiandien rinkose įvyko daug svarbesnis įvykis nei „QE2“ programos pabaiga – Graikija pagaliau sutiko su naujom paskolos iš Tarptautinio Valiutos Fondo ir euro zonos šalių sąlygom. Kaip visada yra daug nuomonių ar šis sprendimas yra geras ar blogas, tačiau aišku viena, kad vėlgi kaip ir Federalinis Rezervas (Jav centrinis bankas) su savo „QE2“ programa „pirko“ laiką, taip ir Graikijai laiko vėlgi buvo „parduota“. Ar tai pozityvus ženklas rinkoms, o ir pasaulio ekonomikai? Manyčiau, kad tikrai taip, kadangi eurozonos krizė šiuo metu buvo vienas iš esminių aspektų, kodėl rinkos, o ir silpnesnių eurozonos šalių ekonomikos stagnavo. Kodėl aš taip manau? Todėl, kad kaip turbūt žinote, o jeigu nežinote paaiškinsiu, kad šiuo metu daugelis eurozonos bankų yra paskolinę didelę savo kapitalo dalį Graikijai, Italijai, Ispanijai, Portugalijai. Nors vienos iš šių šalių bankrotas, sukeltų virtinę bankrotų, kadangi šių šalių, o ir visa pasaulio finansinė rinka yra persipynusi – vieno banko nuostolis yra ir kito banko nuostolis, turint frakcinę bankininkystę, kapitalo visada bus nepakankamai tam, kad garantuoti visus bankų įsiskolinimus, todėl vieno iš žaidėjų bankinėje sistemoje griūtis įtakotų ir kitų žaidėjų griūtį. Ar bankinė sistema yra svarbi ekonomikai? Ji labai svarbi, kadangi, kaip ir minėjau centrinių bankų monetarinis įrankis – vienoks ar kitoks pinigų pasiūlos padidinimas (šiuo metu bankai nebereguliuoja pačios pinigų pasiūlos, jie orientuojasi į trumpalaikių palūkanų normą, tačiau pats principas nėra toli tiesos), turi būti „perduotas“ ekonomikai per bankinę sistemą. Kai bankai yra stresinėje būsenoje, tai šis procesas nevyksta ir papildomas likvidumas (pinigų kiekis) nukeliauja ne ten, kur jis centrinių bankų noru turėtų nukeliauti, todėl atrodo lyg ir monetarinė politika ekspancinė, norint išjudinti ekonomikas, tačiau ištikrųjų ta monetarinė ekspancija neturi norimo rezultato namų ūkiams, tačiau dažnai turi įtaką finansinių produktų kainų pokyčiui, kas šiuo atveju atsitiko Jav, kai akcijų indeksai iškart pradėjo augti. Taigi, kaip turbūt supratote, tam, kad monetarinė ekspansinė politika būtų juntama ne tik rinkose, o ją pajustų ir „paprasti“ žmonės reikalingi „sveiki“ bankai – pilnai kapitalizuoti bankai, kurie yra suinteresuoti perskolinti papildomą likvidumą namų ūkiams, o ne investutoti į trumpalaikius pinigų rinkos instrumentus.

Manyčiau, kad Graikijos situacijas šioks toks susitvarkymas turėtų pozityviai atsiliepti eurozonos, o ir turbūt Lietuvos ekonomikoms, kadangi kažkiek streso buvo eliminuota ir bent jau finansinės rinkos vėl pradėjo augti. Ne tik bankai gauna daugiau laiko rekapitalizuotis, bet ir verslai veikiantys eurozonoje mato aiškesnę padėtį kaip bus tvarkomasi su Graikija, todėl investicijų rizika šiektiek sumažėja arba tiksliau sumažėja nežinomybė. Aišku, niekas neatsitiks per vieną naktį, ekonomikos, ypatingai eurozonos nepradės augti greičiau, tačiau, jeigu Graikijai pavyks per gerus tris ketvirčius sukurti pakankamai įtikinamą planą kaip pagaliau išbristi iš šios bėdos (jis gali būti vienoks ar kitoks, svarbiausia, kad tiek namų ūkiai, tiek verslai žinotų koks tas planas yra ir, kad jo bus laikomąsi keletą metų į priekį). Graikija šiuo atveju turi, kiek pamenu, kas tris mėnesius derėtis dėl naujų pinigų skolų padengimui ir šalies finansavimui, todėl, patys pirmi keletas ketvirčių yra labai svarbūs tam, kad užtikrinti tinkamą planą kaip išspręsti šią problemą, kuri įnešė pakankamai daug sąmyšio ne tik finansų rinkose, bet ir realioje ekonomikoje.

Vėlgi čia tik mano pamąstymai, kadangi pats reaguoju į kiekvieną naują informaciją ir naujus duomenis, tai nepriimkite šito mano pamąstymo kaip kokio spėjimo – aš ne orų prognozuotojas :).

Keletas ateinančių mėnesių arba tiksliau ketvirčių turėtų būti labai įdomūs dėl jau mano minėtų priežasčių ir dėl Jav skolos limito padidinimo, kuris turi būti priimtas prieš Rugpjučio mėnesį, kadangi limito padidinimo nepriėmimas, kaip teikia kredito reitingų agentūros, „kainuotų“ Jav aukščiausio kredito reitingo AAA praradimą ir sukeltų naują sąmyšį finansų rinkose. Aš tikiu, kad šis skolos limitas bus padidintas, kadangi pagaliau kažkiek susitvarkius su Graikija, pasaulio ekonomikai yra tikimybė vėl pradėti augti.

Kaip bus ištikrųjų pamatysime ateityje 🙂

#ekonomika #ekonominis augimas #finansų rinkos #kredito reitingai #Pinigų pasiūla #quantitative easing

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Edgaras

    Šiaip čia nelabai į temą, bet turėk omeny, kad tu labai išsiplėti atsakynėdamas į klausimas ar atrašydamas į komentarus ir pradedi aiškint kažką, ką kita pusė puikiai supranta. 🙂 Čia tik šiaip, pastaba iš mano pusės.

    O jei į temą:
    „Aš parašiau, kad patys bankai yra reserve-constrained, bet ne skolinimas.“ – Va tiek aš ir norėjau, man šito pasakymo visiškai užtenka. Matai, jei būtumėm susikalbėję nuo pirmo komentaro, nebūtų reikėję tiek daug rietis. On the other hand, man šitas į naudą, o tau, spėju, nelabai. 😀

  • admin

    Suprantam *skirtingai

  • admin

    Be to, niekada nesakiau, kad aš esu visada teisus, tiesiog tuos pačius dalykus, o kartais iš šnekam ne apie tą patį, suprantam teisingai ir tai manau praktiškai kiekvienam savo įraše pabrėžiu.

  • admin

    Aš jau nebevargsiu. Kai tu parašei, kad centrinis bankas reguliuoja pinigų paklausą, aš tau parašiau, kad tai yra nesąmonė ir bandžiau paaiškinti teoriškai, kaip tai vyksta. Nesupratom vienas kito dėl target ir market palūkanų arba aš ne tą turėjau omenyje, vėlgi paaiškinau. Broker-dealeriams, paskutiniais mano duomenimis, dabar taikomas rezervų mokestis, kuris šiuo atveju iš jų tą 0.25 paima dabar, todėl užsienio komerciniai bankai ir broker-dealeriai tą premiją gauna.
    Skirtumus tarp market ir tarp target palūkanų atrodo paaiškinau.
    Kas liečia reserve-constraint, taip kreditas gali augti nevaldomai, ypatingai broker-dealerių atžvilgiu ir aš apie tai keliuose komentarose rašiau, todėl jie yra mažiau reserve-constrained, bet vėlgi, kai kažkuris bankas turi rezervo nepriteklių jis skolinasi iš betkurios rinkos ir tai jam kaštuoja, aš tai interpretuoju kaip vienokį ar kitokį reserve-constraint, kadangi tai kainuoja. Su mažesniais bankais vėlgi viskas tikrai sudėtingiau dėl tų pačių didesnių kaštų.
    In general, man sunku kažką tau atsakyti, kai tu pirmoj žinutėj parašai netiksliai, vėliau pradedi taisyti, tas pats tavo argumentas dėl kredito pasiūlos, aš tau parašiau, kad teoriškai, tai turėtų padidinti pinigų pasiūlą/kredito pasiūla, kadangi centrinis bankas suteikia bankui galimybę skolinti, bet niekur nėra pasakyta, kad pinigų pasiūla būtinai padidėjo, kadangi kaip žinoma centriniai bankai gali turėti daugiau pinigų nei reikalaujamas rezervas. Be to, tam, kad kažkas kažkam skolintų reikalinga paklausa, ar ne taip? Tas pats ir su pinigų paklausa, tas pats ir su kredito. Kur aš parašiau, kad skolinimąs yra reserve-constrained? Aš parašiau, kad patys bankai yra reserve-constrained, bet ne skolinimas. Anyway, nebeturiu daugiau ką pasakyti 🙂

  • Edgaras

    Žmogau… Būk geras ir pripažink bent jau minimalią galimybę, kad gali klysti ir nesi visada teisus, nes jau kelintą kartą atrodo taip, jog tik permeti akim ką parašau ir paskui dėstai man kažką ir gaunasi, kad kalbam ne apie tą patį… Jei atrastum tokią tikimybę, tai būtų sveikiau visiems.

    Nežinau kaip tu, bet aš kalbu apie tuos rezervus, kuriuos bankas atitinkamo laikotarpio pabaigoj turi turėt savo account’e FED’e. Dabar, berods, 8% reikalavimas JAV yra. Tu apie tą patį kalbi?

    „In general, pats trumpalaikių palūkanų nustatymo mechanizmas lemia, kad per „open market operations“ bankas superka rinkoje esančias obligacijas (padidina pinigų pasiūlą), padidina jų kainą dėl padidėjusios paklausos ir yield obligacijos nukrenta, kas lemia mažesnes trumpalaikes palūkanas.“ – tai tuomet čia, kaip suprantu, turėjai omeny nebūtinai ilgo laikotarpio obligacijas? O kas bus jei CB perkamos obligacijos bus vien trisdešimtmetės? Kokie burtai tuomet pakeis trumpalaikes palūkanas?

    „Tik tada, kai ekonomika yra uždara arba tiksliau kapitalo rinkos uždaros, tada centrinis bankas gali per rezervų reikalavimus įtakoti bankų skolinimą“ – O kaip tuomet reguliuoja nenormaliom sąlygom, t.y. kai rinkos užšąla ar kapitalo rinkos tampa uždaros ar nebe taip lengvai prieinamos? Bankai skolina nekreipdami dėmesio nei į savo rezervus, nei į kitų bankų rezervus, būtent todėl, tam tikro laikotarpio pabaigoj, kai kurie bankai turi rezervų nepriteklių ir skolinasi tarpbankinėj rezervų rinkoj tam, kad atitiktų bent minimalius rezervų reikalavimus. O kas stabdo visus bankus turėti rezervų nepriteklių? Jei visi turėtų normalių klientų, kurie nori skolintis, tai jie jiems ir skolintų nekreipdami dėmesio į jokius rezervus(su kapitalo reikalavimas kitas reikalas).

    „Kas liečia „mažus“ bankus, tai būtent jų nesugebėjimas skolintis pinigų rinkose ir kitose (shadow banking) instrumentose leidžia centriniam bankui reguliuoti kreditą per šiuos bankus ir įtakoti to kredito kiekį. Aišku, daug kas priklauso nuo depositorių kiekio ir kredito paklausos, bet mažieji bankai yra labiau „reserve-constrained“ nei broker-dealeriai. Arba tu, arba aš ne apie tą patį šnekame.“ – Iš esmės vienintelis būdas CB paveikti kredito kiekį ekonomikoj – palūkanų normos reguliavimas. Jokie rezervų reikalavimai ar jų kiekiai neįtakoja bankų skolinimų, nesvarbu ar jie maži, ar dideli. Galų gale, jei tas tavo mažas komercinis bankas(arba didelis, aš nematau jokio skirtumo šitoj diskusijoj) periodo gale neatitinka rezervų reikalavimų, tai jis gali skolintis iš to pačio CB per discount window. Juk CB reikalauja mažesnių palūkanų nei bankai reikalauja savo klientų. Yra šalių, kuriuos neturi jokių rezervų reikalavimų(Kanada, Australija jei neklystu) ir laimingai gyvena, nes supranta, kad rezervai ar tam tikri jų reikalavimai neįtakoja bankų skolinimo.

    „O kodėl krenta banko siūlomos palūkanos ekonomikoj? O tai kaip padidinti bankų rezervus ekonomikoj, neperkant iš jų obligacijų?“ – jos krenta, nes didėja rezervų kiekis, aš jau anam poste tau tą rašiau… Ir taip, rezervų kiekis didėja, kai CB perka obligacijas. Tik lyg ir nebūtinai iš pačių bankų, ar ne?

    „Kaip pavyzdys, šiuo atveju FED siūlo premija užsienio bankams, kurie laiko rezervus su FED, tuo tarpu vietiniai broker-dealeriai to negauna.“ – Ką, šiuo atveju, tu laikai broker-dealeriais? Jei neklystu tai visi, kas turi rezervų account’ą FED’e gauna 0.25% savo rezervams. Arba tas galioja tik JAV komerciniams bankams.

    „Bet tai pats sau prieštarauji, sakydamas, kad centrinis bankas negali reguliuoti pinigų pasiūlos, kai tuo tarpu teigi, kad būtent centrinis bankas kredituoja komercinio banko rezervus, taip, jiems leisdamas skolinti daugiau. Tai tai ne pinigų pasiūlos įtakavimas? Ar kaip? O kas tada yra pinigų pasiūla? Get your facts straight“ – Aš tau dar kartą pasakau, kad bankų skolinimasis nėra priklausomas nuo rezervų kiekio ir kredito pasiūla nėra padidinama CB įliejus daugiau rezervų. Ir, dievaž, juk anos žinutės pradžioj parašiau, kad ne pinigų paklausą, o kredito paklausą turėjau omeny.

  • admin

    Pamiršau pridurti, kad mano paminėtas mechanizmas, nustatant trumpalaikes palūkanas būten yra rinkos mechanizmas, norint paveikti trumpalaikes rinkos palūkanas, o ne ilgalaikes rinkos palūkanas, kad visiem būtų aišku :). Anyway, centrinis bankas nustatydamas target short-term interest rate veikia per bankinius rezervus, as if, jis perka bondus iš komercinių bankų (kreditas komerciniems bankams, debitas centriniam bankui) ir taip susidaro interest rate differentials apie kurios šnekėjau praeitame komentare ir galbūt dėl to nesusišnekėjom. Esmės tai nekeičia, kadangi vienu ir kitu atveju padidėja pinigų pasiūla arba pati banko intencija yra ją padidinti, kas vėlgi nėra taip paprasta kaip vadovėliuose. Dabar tikiuosi vienas kitą supratom 🙂

  • Bet tai pats sau prieštarauji, sakydamas, kad centrinis bankas negali reguliuoti pinigų pasiūlos, kai tuo tarpu teigi, kad būtent centrinis bankas kredituoja komercinio banko rezervus, taip, jiems leisdamas skolinti daugiau. Tai tai ne pinigų pasiūlos įtakavimas? Ar kaip? O kas tada yra pinigų pasiūla? Get your facts straight 🙂

  • O kur aš parašiau, kad ilgalaikės palūkanos įtakoja trumpalaikes??? Iš kokios čia operos ? 🙂
    Broker-dealeriai nėra „reserve-constrained“, kadangi jie skolinasi repo ir kitose pinigų rinkose. Jie skolinasi swap rinkoje bei per ETF (shadow banking), todėl centrinio banko kažkoks rezervų nustatymas jiems labai didelės įtakos nedaro. Kas ir krizės metu labai aiškiai pasirodė, kai broker-dealeriai skolinosi iš FED tik tada, kai pinigų rinkose buvo didelė krizė ir repo rinkos nebefunkcionavo. Vėliau, susitvarkius pinigų ir repo rinkoms – baigėsi visi skolinimaisi iš FED ir FED įtaka broker-dealeriais, kai tuo tarpu europiniai bankai toliau skolinosi, kadangi jų kapitalo bazės buvo visiškai niekinės. Tik tada, kai ekonomika yra uždara arba tiksliau kapitalo rinkos uždaros, tada centrinis bankas gali per rezervų reikalavimus įtakoti bankų skolinimą (jį mažinti/didinti, reguliuojant rezervus), bet kaip tu sakai viskas priklauso nuo kredito paklausos. Esmė, kad broker-dealeriai operuoja visiškai kitame lygyje ir tik cb jiems ypatingai didelės įtakos nedaro ne stresinėje situacijoje.
    Kas liečia „mažus“ bankus, tai būtent jų nesugebėjimas skolintis pinigų rinkose ir kitose (shadow banking) instrumentose leidžia centriniam bankui reguliuoti kreditą per šiuos bankus ir įtakoti to kredito kiekį. Aišku, daug kas priklauso nuo depositorių kiekio ir kredito paklausos, bet mažieji bankai yra labiau „reserve-constrained“ nei broker-dealeriai. Arba tu, arba aš ne apie tą patį šnekame.
    O kodėl krenta banko siūlomos palūkanos ekonomikoj? O tai kaip padidinti bankų rezervus ekonomikoj, neperkant iš jų obligacijų? Pats pirkimas/pardavimas kaip turguj neįvyksta, bet aš stengiuosi paaiškinti ir tam, kuris žino kažkiek mažiau, kaip turėtų vykti ir vyksta mechanizmas, rezervų kreditinimas ir yra centrinio banko obligacijų įsigyjimas iš bankų, tik aš pasakiau tą kitais žodžiais.
    Bankų palūkanos krenta tada, kai sistemoje yra pilna likvidumo ir kai daugelis bankų turėdami casho, kuris vėlgi tik kompiuterinis įrašas arba kredito rezevo sąskaitoje, vėlgi identiški vienetai skirtingi pavadinimai, tada tie bankai konkuruoja dėl paskolų siūlydami vis mažesnes palūkanas, kadangi sistemoje yra daug likvidumo arba pinigų in general.
    CB nustato tik trumpalaikes palūkanas ir iš kur tu ištraukei ilgalaikes tai aš nežinau. Kiekvieną dieną gali stebėti tiek centrinių bankų target short-term interest rate ir rinkoje esančių short-term interest rate dydžius, jie labai retai kada būna identiški, kadangi yra kitų nežinomųjų rinkoje.
    In general, tie patys procesai turi keletą pavadinimų, o, kad daugelis įsivizduojamų „fizinių procesų“ tokių, kaip tiesioginis pinigų pasiūlos įliejimas į sistemą – yra tik teorija, praktikoje tie kompiuteriniai paspaudimai, bet tie kompiuteriniai įrašai atsiranda dėl to, kad centrinis bankas teoriškai turėtų įsigyti obligacijas iš komercinio banko tam, kad galėtų kredituoti komercinio banko rezervus. Vėlgi double-entry bookkeeping sistema ir ji būtina tam, kad suprasti procesą. Pasakymas, kad mes kredituojam banką tik padidindaimi jo kreditą paprastam žmogui atrodys kaip kažkas labai neaiškus.
    Be to, mes dabar žiurime tik į vieną centrinio banko funkcija – uždaros ekonominės sistemos monetarinės politikos kontroliavimą. Kai į šitą visą gražų modelį įtrauksime atvirą ekonomiką, tai centrinis bankas taip pat yra atsakingas ir už exchange-rate svyravymus ir įtaką ekonomikai. Vėlgi, ten jau vyksta šiektiek kitokie ir sudėtingesni procesai, bei double-entry bookkeeping sistema tampa dar sudėtingesnė. Kaip pavyzdys, šiuo atveju FED siūlo premija užsienio bankams, kurie laiko rezervus su FED, tuo tarpu vietiniai broker-dealeriai to negauna. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad FED į šalies finansinę sąskaita pritraukia papildomo likvidumo ir vėlgi ką jis su tuo likvidumu gali daryti ir ką tas likvidumos balance-of-payments sąskaitoje tušuoja – kitas klausimas.

  • Edgaras

    Arh, gal ne visai tiksliai pataikiau apibūdint tai ką norėjau pasakyt. Atsiprašau dėl to. Sakydamas „pinigų paklausa“ aš turėjau omeny bankų pinigų paklausą, t.y. žmonių paklausą kreditui, paskoloms. Šitoj vietoj juk būtent to ir nori Benas? T.y. padidinti paklausą kreditui.

    MMT įtraukia ir atvirą ekonomiką, bet ne tame esmė. MMT framework’as apskritai ne prie ko šitoj vietoj ir jo čia painiot visiškai nereikėtų. 🙂

    O pala, pala, dėl palūkanų nustatymo mechanizmo. Iš kur tu ištraukei, kad ilgalaikės palūkanos įtakoja trumpalaikes? Visų pirma, man atrodo, kad yra atvirkščiai. O visų antra, pats procesas vyksta visai ne taip. CB superka obligacijas ir tokiu būdų padidina bankų rezervų kiekį ekonomikoj, kas sumažina tarpbankinę palūkanų normą rezervams. O to pasekoj krinta ir bankų siūlomos kredito palūkanos visai ekonomikai. Argi ne taip?

    Ir tu man paaiškint per kurią vietą tie bankai yra reserve constrained?! Bankai skolina tiek, kiek gali rast padorių klientų, kurie noriai skolinasi(credit crunch metu viskas kitaip) ir tas jų skolinimas nėra priklausomas nuo rezervų kiekio. Nė per kur. Kita vertus bankų skolinimas yra capital constrained, bet tikrai ne reserve constrained.

  • Pinigų paklausą? Tu tuo tikras? Šiaip nesiveliant į labai ilgas diskusijas pinigų paklausa – vienintelis parametras, kurio įtaka ekonomikai ir kaip jis pats yra įtakojamas kitų parametrų nėra aiški ekonomistams. Jeigu pinigų paklausa būtų apspręsta tik trumpalaikėmis palūkanomis, tai tikrai viskas būtų daug paprasčiau. Pinigų paklausą apsprendžia bendrai sutarti trys efektai – income, substitution ir wealth efektai. As suprantu is kur sitas mastymas ateina – MMT teorijos, bet kaip jau minėjau ji neįtraukia į modelį atviros ekonomikos. Jeigu kaip tu sakai centrinis bankas per trumpalaikes palūkanas įtakoja pinigų paklausą ir turbūt logiška būtų teigti, kad jeigu palūkanos nukrenta paklausa turėtų padidėti? Bet kur ji padidėtų? Vidinėje ekonomikoje galbūt, o užsienio valiutos rinkoje? Užsienio valiutos rinkoje tikėtina, kad nukritus trumpalaikėms palūkanoms šalies valiutos paklausa sumažėja. Tai kokią paklausą pinigų reguliuoja centrinis bankas???
    Dabar prie šito modelio aš dar galiu pridėti „carry-trade“, kai nukritusios palūkanos ištikrųjų padidina paklausą pinigų, kadangi investuotojams yra pigiau skolintis. Tada dar vienas klausimas, jeigu mano initial rezervai jau buvo sudaryti iš didelės porcijos valiutos ant kurios palūkanų norma nukrito, tai ar tikrai mano paklausa tai valiutai padidėtų???
    In general, pats trumpalaikių palūkanų nustatymo mechanizmas lemia, kad per „open market operations“ bankas superka rinkoje esančias obligacijas (padidina pinigų pasiūlą), padidina jų kainą dėl padidėjusios paklausos ir yield obligacijos nukrenta, kas lemia mažesnes trumpalaikes palūkanas.
    Dabar ko norėjo Bernanke ir kas gavosi tikrai ne vienas ir tas pats, nemaniau, kad šitam įraše verta tai paminėti, bet rezultatas – finansinių instrumentų vertės infliacija.
    Sutinku, kad palūkanų normos įtakoja vienaip ar kitaip per vieną ar per kitą kanalą pinigų paklausą, bet esmė, kad dėl „open market operations“ yra įtakojama pinigų paklausa. Kaip pats rinkoje mechanizmas veikia, vėlgi, kaip jau ne kartą minėjau, kadangi nemažai šalių dempinguoja savo valiutas, tai padidėjusią Jav pinigų pasiūlą perima kiti centriniai bankai, kurie šiuo atveju patys spausdina pinigus, kad tą perviršį perimti.
    MMT veikia tik turbūt Jav atžvilgiu kažkiek, bet tikrai nereikia manyti, kad centriniai bankai įtakoja pinigų paklausą arba tu išradai kažką naujo, ko kiti dar nesugebėjo suprasti.
    Dabar trečia, mes dažnai painiojam arba tiksliau nepastebim, kad daugelis bankų Jav yra maži. Taip, galbūt didieji bankai nėra jau taip reserve constrained, bet Bernankes tikslas buvo ne juos „prišerti“ likvidumu, bet būtent įtakoti mažus lenderius, kurie skolinas ekonomikai ir naturaliai didinama pinigų pasiūla realioje ekonomikoje. Tie mažieji bankai tikrai „reserve constrained“ ir turbūt nesugebėjimas būtent šitiems bankams perduoti likvidumą ir buvo didžiasia Bernankes nesekmė, kadangi dėl broker-dealerių statuso ir jų operacijų mažieji paprasčiausiai prie tų likvidžių assetų nepriėjo. Dėl to pats Bernanke minėjo, kad jeigu reikės vėl skatinti ekonomiką galima taikyti micro-management priėjimą, kurio pagalba būtent stengtis paveikti mažus šalies bankus ir jų galimybę skolinti, o ne tik palikti broker-dealerius „to its own devices“.

  • Edgaras

    Centriniai bankai nereguliuoja ir negali reguliuoti pinigų pasiūlos, jie, per trumpalaikes palūkanas t.y. pinigų kainą, gali reguliuoti tik pinigų paklausą.

    Pats QE buvo sukurtas dviem tikslams:

    1) Sumažint ilgalaikes palūkanų normas, t.y. valstybės obligacijų palūkanas tam, kad bankai pradėtų investuoti į rizikingesnius aktyvus ir/arba pradėtų skolinti.
    2) Padidinti bankų rezervus tikintis, kad dėl to bankai pradės skolinti. Nors žinant, kad bankų skolinimas nėra „reserve constrained“, galim teigti, kad Benui reikia pastudijuot monetarinę sistemą ir jos ypatumus. 🙂

    Nors man, asmeniškai, dar yra atviras klausimas ar čia bankai neskolina(aka credit crunch) ar tiesiog tam nėra paklausos. Jei prisimint Japonijos Great Recession, kuri iš esmės labai panaši į dabartinę JAV krizę, tai ten tiesiog nebuvo paklausos skolinimuisi nepaisant nulinių palūkanų.

    O kas liečia JAV skolos limitą, tai aš neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų tikėti, jog jis nebus padidintas. 🙂 Jei tas skolos limitas nebūtų padidintas, tai, tiesiogine to žodžio prasme, būtų globali ekonominė katastrofa. Bet jo, mes ne orų prognozuotojai, laikykim šitą „subjektyviu“ reikalu. 🙂