Svarbūs pokyčiai finansų rinkose

Tomas S.

Kaip praneša daugelis užsienio žiniasklaidos priemonių šiandien yra paskutinė „QE2“ programos diena. Tai reiškia, kad centriniai bankai sumažins pinigų pasiūlą ekonomikoje.  Kas skaito šį blogą nuolatos, jau turbūt detaliau žino, ką reiškia šis terminas, o tiems, kurie ką tik apie jį išgirdo dar kartelį paaiškinsiu.

„QE“ arba „quantitative easing“ yra monetarinės politikos priemonė, kai centrinis bankas spausdina „naujus“ pinigus ir jais perką savos šalies skolos vertybinius popierius arba obligacijas. Taip centrinis bankas padidina pinigų pasiūlą ekonomikoje.

Ką šis procesas sukelia?

Na jis teoriškai turėtų padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje, tačiau pats procesas nėra toks paprastas kaip atrodo, kadangi norint centriniam bankui padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje, komerciniai bankai turėtų gavę šiuos pinigus per mažesnius skolinimosi kaštus išskolinti namų ūkiams. Būtent komerciniai bankai ekonomikoje užtikrina, kad pinigų politika arba pinigų pasiūlos padidėjimas įvyktų šalies ekonomikoje. Nepamirškime, kad vien tik pinigų pasiūlos padidėjimo signalizavimas rinkai iškart jaučiamas per šalies valiutos kurso užsienio valiutos prekybos rinkoje kritimą, tai yra, šalies valiuta susilpnėja, jos kursas nukrenta kitų valiutų atžvilgiu, kadangi šalies pinigų pasiūla teoriškai padidės ir esant pastoviai arba stabiliai paklausai, šis perviršis teoriškai turėtų sumažinti šalies valiutos kursą. (Turėtų būti aišku, jeigu neaišku, galėsiu dar kartelį paaiškinti aiškiau 🙂 ).

Manyčiau, kad šiandien rinkose įvyko daug svarbesnis įvykis nei „QE2“ programos pabaiga – Graikija pagaliau sutiko su naujom paskolos iš Tarptautinio Valiutos Fondo ir euro zonos šalių sąlygom. Kaip visada yra daug nuomonių ar šis sprendimas yra geras ar blogas, tačiau aišku viena, kad vėlgi kaip ir Federalinis Rezervas (Jav centrinis bankas) su savo „QE2“ programa „pirko“ laiką, taip ir Graikijai laiko vėlgi buvo „parduota“. Ar tai pozityvus ženklas rinkoms, o ir pasaulio ekonomikai? Manyčiau, kad tikrai taip, kadangi eurozonos krizė šiuo metu buvo vienas iš esminių aspektų, kodėl rinkos, o ir silpnesnių eurozonos šalių ekonomikos stagnavo. Kodėl aš taip manau? Todėl, kad kaip turbūt žinote, o jeigu nežinote paaiškinsiu, kad šiuo metu daugelis eurozonos bankų yra paskolinę didelę savo kapitalo dalį Graikijai, Italijai, Ispanijai, Portugalijai. Nors vienos iš šių šalių bankrotas, sukeltų virtinę bankrotų, kadangi šių šalių, o ir visa pasaulio finansinė rinka yra persipynusi – vieno banko nuostolis yra ir kito banko nuostolis, turint frakcinę bankininkystę, kapitalo visada bus nepakankamai tam, kad garantuoti visus bankų įsiskolinimus, todėl vieno iš žaidėjų bankinėje sistemoje griūtis įtakotų ir kitų žaidėjų griūtį. Ar bankinė sistema yra svarbi ekonomikai? Ji labai svarbi, kadangi, kaip ir minėjau centrinių bankų monetarinis įrankis – vienoks ar kitoks pinigų pasiūlos padidinimas (šiuo metu bankai nebereguliuoja pačios pinigų pasiūlos, jie orientuojasi į trumpalaikių palūkanų normą, tačiau pats principas nėra toli tiesos), turi būti „perduotas“ ekonomikai per bankinę sistemą. Kai bankai yra stresinėje būsenoje, tai šis procesas nevyksta ir papildomas likvidumas (pinigų kiekis) nukeliauja ne ten, kur jis centrinių bankų noru turėtų nukeliauti, todėl atrodo lyg ir monetarinė politika ekspancinė, norint išjudinti ekonomikas, tačiau ištikrųjų ta monetarinė ekspancija neturi norimo rezultato namų ūkiams, tačiau dažnai turi įtaką finansinių produktų kainų pokyčiui, kas šiuo atveju atsitiko Jav, kai akcijų indeksai iškart pradėjo augti. Taigi, kaip turbūt supratote, tam, kad monetarinė ekspansinė politika būtų juntama ne tik rinkose, o ją pajustų ir „paprasti“ žmonės reikalingi „sveiki“ bankai – pilnai kapitalizuoti bankai, kurie yra suinteresuoti perskolinti papildomą likvidumą namų ūkiams, o ne investutoti į trumpalaikius pinigų rinkos instrumentus.

Manyčiau, kad Graikijos situacijas šioks toks susitvarkymas turėtų pozityviai atsiliepti eurozonos, o ir turbūt Lietuvos ekonomikoms, kadangi kažkiek streso buvo eliminuota ir bent jau finansinės rinkos vėl pradėjo augti. Ne tik bankai gauna daugiau laiko rekapitalizuotis, bet ir verslai veikiantys eurozonoje mato aiškesnę padėtį kaip bus tvarkomasi su Graikija, todėl investicijų rizika šiektiek sumažėja arba tiksliau sumažėja nežinomybė. Aišku, niekas neatsitiks per vieną naktį, ekonomikos, ypatingai eurozonos nepradės augti greičiau, tačiau, jeigu Graikijai pavyks per gerus tris ketvirčius sukurti pakankamai įtikinamą planą kaip pagaliau išbristi iš šios bėdos (jis gali būti vienoks ar kitoks, svarbiausia, kad tiek namų ūkiai, tiek verslai žinotų koks tas planas yra ir, kad jo bus laikomąsi keletą metų į priekį). Graikija šiuo atveju turi, kiek pamenu, kas tris mėnesius derėtis dėl naujų pinigų skolų padengimui ir šalies finansavimui, todėl, patys pirmi keletas ketvirčių yra labai svarbūs tam, kad užtikrinti tinkamą planą kaip išspręsti šią problemą, kuri įnešė pakankamai daug sąmyšio ne tik finansų rinkose, bet ir realioje ekonomikoje.

Vėlgi čia tik mano pamąstymai, kadangi pats reaguoju į kiekvieną naują informaciją ir naujus duomenis, tai nepriimkite šito mano pamąstymo kaip kokio spėjimo – aš ne orų prognozuotojas :).

Keletas ateinančių mėnesių arba tiksliau ketvirčių turėtų būti labai įdomūs dėl jau mano minėtų priežasčių ir dėl Jav skolos limito padidinimo, kuris turi būti priimtas prieš Rugpjučio mėnesį, kadangi limito padidinimo nepriėmimas, kaip teikia kredito reitingų agentūros, „kainuotų“ Jav aukščiausio kredito reitingo AAA praradimą ir sukeltų naują sąmyšį finansų rinkose. Aš tikiu, kad šis skolos limitas bus padidintas, kadangi pagaliau kažkiek susitvarkius su Graikija, pasaulio ekonomikai yra tikimybė vėl pradėti augti.

Kaip bus ištikrųjų pamatysime ateityje 🙂

#ekonomika #ekonominis augimas #finansų rinkos #kredito reitingai #Pinigų pasiūla #quantitative easing

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai