„Tėvai, vaikai ir pinigai“

Tomas S.

Dar gruodžio mėnesį šis blogas buvo pakviestas į diskusiją apie vaikų finansinio išprusimo gerinimą. Gaila, diskusijoje apsilankyti neteko, tačiau kompanija Tele2, kuri beje ir inicijavo šią diskusiją, pasidalino Lindos Leitz knyga – „Tėvai, vaikai ir pinigai“ su šiuo blogu. Blogas reiškia jiems, nors ir pavėluotai, padėką.

Kas liečia pačią knygą ir problemą, tai vaikų, o turbūt ir jų tėvų finansinio išprusimo skatinimas turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų auginant „žinių ekonomiką“.

Kiekvienas iš mūsų kiekvieną dieną susiduriame su finansiniais sprendimais, kartais to net nesuvokdami. Jeigu mes, suagę, nesugebame teisingai planuoti ir elgtis su mūsų turimu kapitalu, tai kokį pavyzdį mes perteiksime savo vaikams? Juk jie kaip „kempinės“ įsisaviną viską, ką jiems sako ir rodo tėveliai.

Skaitydamas šią knygą, kuri beje labai lengvai skaitosi, ir pats susidomėjau technikomis ir būdais, kuriais galima pasinaudoti, norint išugdyti finansiškai išprusiusius jaunuosius piliečius.

Knygoje akcentuojama, jog vaikų finansinis išprusimas prasideda vaikams, esant penkerių ar šešerių metų amžiaus, kai vaikai pradeda gauti pirmuosius kišenpinigius. Nuo šios pradinės atžymos ir prasisdeda vaikų kontaktas su pinigais. Būdų ir pavyzdžių, kaip vaikus mokyti elgtis su pinigais nekomentuosiu – geriau perskaitykite knygą, bet keletą esminių faktorių pakomentuosiu.

Pirmiausia, autorė akcentuoja, jog kiekvienas vaikas turi savarankiškai apsispręsti ką ir už kiek pirkti, kaip taupyti, kaip užsidirbti ir t.t. Logika paprasta – kuo jus anksčiau leisite savo vaikams sprendimus priimti patiems, tuo jie greičiau suaugs ir taps atsakingi, o tai turėtų tėveliams sumažinti rūpesčius ateityje, kai pirkiniai ir sprendimai yra pinigine prasme „brangesnis“. Juk yra skirtumas, tarp vaiko noro įsigyti saldainį ir paauglio noro įsigyti automobilį. Jeigu vaikas nebus finansiškai išprusęs, tai suaugęs darys neatleistinų klaidų, kurios su kiekvienu suaugusiųjų pirkiniu bus vis brangesnės.

Antra, autorė akcentuoja, jog turi būti nubrėžtos aiškios taisykles, ką už savo biudžetą vaikas turėtų įsigyti – kas leistina, kas ne. Kiekviena šeima turi savo vertybių skalę, todėl ir leistini/neleistini pirkiniai taip pat bus skirtingi.

Galiausiai, autorė akcentuoja vaikų namuose atliekamo darbo apmokęstinimą. Tai yra, vaikai turėtų gauti tam tikrą užmokesti už tam tikrus atliekamus darbus tik tada, jeigu šeima planuoja tam darbui atlikti samdyti įmonę ar papildomą darbuotoją. Vėlgi, atsiras žmonių, kurie su šiuo požiūriu nesutiks, tačiau viena iš galimybių vaikus sužažindinti su pinigų uždirbimu ir valdymu yra būtent tokios sistemos/tvarkos įvedimas ankstyvoje jaunystėje.

Aš šioje knygoje nieko naujo nesužinojau, juk ji skirta mokyti vaikus :), tačiau metodikos pasirodė tikrai įdomios ir aiškios. Manyčiau, vidutiniam Lietuvos tėveliui/mamytei tai būtų labai vertingas skaitinys ne tik mokant vaikus elgtis su pinigėliais, bet ir patiems pagalvoti apie savo šiuo metu vykdomą finansų planavimą. Ši knyga tikrai bus vertinga ne tik vaikų finansinio išprūsimo gerinimui 🙂 Juk kartais įstringame nenorimamoje profesijoje/darbe, būste, geografiniame regione dėl to, jog nemokėjome teisingai įvertinti savo finansinių galimybių ir numatyti ateities piniginių srautų.

#Finansinis išprūsimas #vaikų finansinis išprūsimas

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Aš dar rekomenduočiau vaikams: turtingiausias Babilono žmogus.
    Tiesiog įsikalti esminius principus.