The Invisible Hands: Hedge Funds Off the Record – Rethinking Real Money

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Puiki Steven Drobny knyga apie hedge fund industriją. Knygos struktūra nesdandartinė, susidedanti iš interviu su skirtingais investicinių fondų vadovais. Fondų ir pačių vadovų vardai ir pavardės nėra atskleidžiamos, tačiau tikslūs autoriaus klausimai leidžia susidaryti vaizdą kaip fondai vykdo savo veiklą, kaip valdo rizika, kaip valdo kapitalą, kaip jie elgėsi krizės metu.

Kas yra „real money investors“? Autorius omenyje turi didelius pensijinius fondus ir kitus institucinius investuotojus, kurie dažniausia investuoja ilgam laikui. Hedge funds tuo tarpu dažnai investuoja labai trumpam laikui, todėl „real money“ ir „hedge fund“ investavimo stiliai labai skiriasi. Kievieno iš „hedge fund“ vadovų yra klausiama, ar jie sugebėtų valdyti „real money“ fondus, kurių dydis, tai yra kapitalo dydis, dažnai nėra stipriausia tų fondų savybė, nors turėtų būti kitaip ir ne vienas „hedge fund“ vadovas pažymi kaip būtų galima efektyviai išnaudoti „real money“ fondų kapitalo dydį.

„Real money“ fondų vadovai dažnai nėra patys geriausi ir efektyviausi investuotojai rinkoje. Gal dėl to, kad būtent tokių fondų vadovai uždirba daug mažiau nei „hedge fund“ vadovai ir vienas „hedge fund“ vadovas būtent ir pažymi tai kaip didžiausia „real money“ fondų trūkumą – vadovų nesuinteresuotumą maksimizuoti fondų vertės. Pagalvojus, kad pensijiniai fondai dažnai valdo „paprastų“ gyventojų uždirbtus pinigus darosi pakankamai nejauku. Krizės metu būtent tokie fondai nukentėjo daugiausiai, kadangi jie neva turi ilgesnį investavimo periodą, todėl turi galimybę investuoti į mažiau likvidžius aktyvus, todėl tų aktyvų grąža ilguoju laikotarpiu turėtų būti didesnė. Krizės metu būtent nelikvidžių aktyvų vertė nukrito daugiausiai, kadangi norint jų atsikratyti reikėjo prisiimti didesnį nuostolį, tai yra sumažinti aktyvų kainas.

„Real money“ fondai dažnai investuodavo labai paprastai – jų portfelį sudarydavo 60% – kompanijų akcijos ir kiti „equity“ produktai, 40% – obligacijos. Taip atrodė standartinis institucinio investuotojo portfelis, kol neatsirado vadinamasis „endowment“ modelis, kurį propagavo Yale universiteto fondo vadovas. Harvardo universitetas vėlau nukopijavo Yale universiteto „endowment“ investicinį modelį. Jo esmė diversifikacija. Dalį fondo aktyvų galima investuoti tarkim į „hedge fondus“, kurie investuoja už tave. Kita dalį į akcijas, obligacijas, žaliavas ir t.t. Taip pat dažnai tokie fondai investuodavo į „private equity“ fondus. „Private equity“ – tai tokie fondai, kurie išperka jau listinguotas kompanijas arba privačias kompanijas, jas pertvarko bei vėlau vėl listinguoja arba parduoda privačiam investuotojui. Norint investuoti į tokius fondus grąžą gali būti didesnė nei investuojant į „paprastus“ fondus, bet ji neateina iš karto. Toks investavimo tipas buvo laikomas – diversifikacija. Vėlgi, ar „hedge fondus“, kuris investuoja į kompanijų akcijas padidina „real money“ fondo diversifikaciją, kaip pats fondas investuoja į akcijas? Ne, jis tik padidina „equity“ investicinių produktų kiekį investiciniame portfelyje, kas turi įtakos fondo rizikos išaugimui. Dažnai tokių „endowment“ modelių diversifikaciją nebuvo tokia apie kurią rašoma vadovėliuose. Investuojant į fondą, kuris investuoja į tuos pačius produktus kaip ir tu nepadidina diversifikacijos.

Knygoje pasakojama kaip prekiauja ir riziką vertina skirting „hedge fondai“ iš skirtingų šalių, todėl skaityti tikrai įdomu. Aišku, reikia būti susipažinus su investicinio portfelio draudimo strategijomis. Beje, gilios ekonomikos/finansų žinios būtinos, tam, kad pasisavinti visą knygoje suteiktą informaciją. Skirtingi fondų vadovai skirtingai interpretuoja investicinius vienetus, makro rodiklius ir t.t. ir nebūtinai su kiekvienu iš jų jūs turite sutikti. Svarbiausia, ką pažymėjo kiekvienas fondo vadovas yra fondo investicinių vienetų likvidumas. Tarkim grynųjų pinigų kiekis ir svarba išaugo „hedge fondų“ industrijoje ir jų portfeliuose. Keista, kad nedaugelis iš fondų vadovų paminėjo „leverage“ kaip esminį „hedge fondų“ investicinį ginklą. Kas yra „leverage“? „Leverage“ – (sunku paaiškinti lietuviškai :)) tai fondo galimybė pasiskolinti daugiau nei to fondo kapitalas arba tiksliau. Jeigu fondo aktyvai viršija fondo kapitalą 20 kartų, tai bus vadinama fondo „leverage“. Dažnai „hedge fondai“ skolinasi daug tam, kad padidinti savo investicijos dydį naudojant tik nedidelę dalį kapitalo. Tarkime, jeigu jūs turite galimybę uždirbti 0.5% vieno sandorio metu, tai pasiskolinę ir padidinę fondo „leverage“ jūs galite padidinti grąžą 0.5%*leverage. Daugelis „hedge fondų“ būtent taip uždirba ant trumpo laikotarpio investicijų. Autorius bandė klausti apie fondų „leverage“, bet fondų vadovai nepažymėjo, kad tai svarbi jų investicinės strategijos dalis. Gaila, kad autoriui nepavyko apklausti nei vieno „high-frequency trading“ „hedge fondų“ vadovų. Tai tokie fondai, kurių investicines operacijas automatiškai atlieka kompiuteriai, kurie būna „pripildyti“ įvairiausių matematinių algoritmų, kurių pagalba fondas uždirba pinigus.

Puiki knyga apie hedge fund industriją, tiems, kurie investuoja ar tik ruošiasi investuoti.

#grynieji pinigai #hedge fund #institucinis investuotojas #investicinis portfelis #kompanijų akcijos #likvidumas #private equity #vertybiniai popieriai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai