Tunise – perversmas

Tomas S.
  • 0 Komentarai

FT.com ir kitos didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės skelbia, jog 23 metus valdžioje išbuvusio prezidento erai – galas. Arabų pasaulyje tai beprecedentinis reiškinys. Kolkas neaišku, ar pasikeis politine sistema Tunise, nes visada išlieka grėsmė, jog kitas diktatorius gali „užgrobti“ valdžią. Malonu buvo žiūrėti kaip žmonės kovoja už savo valdžią. Kodėl buvusio prezidento valdžia nutrūko? Kaip ir minėjau ne vienam savo įrašų, jog prekių ir paslaugų kainų kontrolė arba bet koks dirbtinis įsikišimas į ekonomiką, kontroliuojant kainas, ar tą patį, ateinantį kapitalą ir jo panaudojimą, gali privesti prie ekonomiką griaunančių rezultatų. Taip atsitiko ir Tunise. Pirmiausia, Tunise taip pat vyko vadinamsis „managed capitalism“, kai valstybės įtaka ekonomikai – didelė. Kol pasaulinis ekonominis bumas garantavo didelius kiekius turistų Tunisui, tol valstybė galėjo subsidijuoti tam tikras industrijas ir darbo vietas, kurios užtikrino „ramų“ autoritarinį režimą. Panašiai elgiasi ir Iranas, kontroliuodamas daugelio prekių ir paslaugų kainas, tai yra jas subsidijuodamas. Kaip praneša The Economist, Iranas nebegali subsidijuoti daugelio paslaugų ir prekių kainų, nes dabartinis prekių ir paslaugų embargas, pakankamai stipriai neigiamai įtakoja ekonomiką. Įdomu bus stebėti kaip Iranas sugebės išlaikytį rimtį, pastatytą ant religinės propogandos.

Kas liečia Tunisą, tai pasibaigus pasaulio ekonomikos bumui sumažėjo turistų skaičiai, aišku ir užsienio valiutos rezervai. Kai bendra pasaulinė paklausa sumažėjo, žmonės gyvena krizinėm nuotaiko, tai ir Tuniso ekonomika nebegali subsidijuoti tų pačių industrijų, o ir darbo vietų. Norint subsidijuot, reikia rinktis tam tikrus sektorius, paliekant kitus likimo valiai. Žmonės sukilo dėl didelio nedarbo ir augančių kainų. Tas pats laukia ir dar keleto šalių, kadangi ekonominiai modeliai arba sistemos paremtos subsidijavimu labai jau netvarios ypatingai, kai pasaulis pradeda kęsti naudingųjų žaliavų pasiūlos trukumą, dėl vis prastėjančių oro sąlygų (potvyniai Australijoje, Brazilijoje ir Filipinuose) bei augančios paklausos iš BRIC šalių, kas sukelia naudingųjų iškasenų kainų augimą. Beje auksas, kurios kaip investicijos aš nemegstu :), šiuo metu kainos augimu nepasižymi. Kažkiek jo kainą yra palaikoma kai kurių šalių norais diversifikuoti turimus investicinius portfelius.

P.S. šie metai turėtų būti labai įdomus…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai