Vienas iš tų retų žmonių, kuris dar mąsto

Tomas S.

Krugmanas labai gerai paiškina kokioje padėtyje yra pasaulio ekonomika. Kaip ir minėjau šią savaitę FED pratęsė quantitative easing programą. Vakar Bloomberg pranešė, kad garsusis investuotojas J. Rogers teigė, jog B.Bernanke nelabai supranta ekonomikos, nes jis žino tik tai kaip spausdinti pinigus. Sutinku su tuo, jog B.Bernanke, kuris yra Federalinio Rezervo vadovas, žino kaip spausdinti pinigus, kadangi jis monetaristas, tačiau nesutiksiu su tuo, jog vienas iš geriausių pasaulio akademikų, dabar turbūt jau ir praktikų nelabai supranta ekonomikos. Juokinga, kai būtent investuotojai kalba apie tai, jog valstybės bendrame kontekste turi mažinti deficitus dabar, nes vėliau palūkanos skolos palūkanos išaugs ir tai sumažins ateities ekonomikos augimą. Visų pirma užduokime sau klausimą, kodėl tas biudžeto deficitas taip išaugo? Tai dėl tų pačių investuotojų, kuriuos reikėjo „ištraukti“ iš bankroto. Jav, o ir kitos valstybės garantavo bankų įsiskolinimus ir turtą, todėl šitie vadinamieji „investuotojai“ dabar gali turėti esamus resursus. Minėjau, kad kapitalizmas be bankroto, ne kapitalizmas. Reikia pagaliau leisti investuotojams, kurie toliau neįvertina visos rizikos už tą riziką susimokėti.

Kitas labai svarbus dalykas, kuris ekonomikos vadovėliuose nėra minimas, bet kuris yra labai svarbus – teisingumas. Ekonomikos vadovėliuose šnekama apie racionalius ekonominius agentus, kurie turėdami visą įmanoma informaciją priima racionalius sprendimus. Racionalus sprendimas – dar nėra sprendimas, kuris atspindi teisingumą. Būtent dabar šis klausimas yra labai opus, juk spausdinant daugiau pinigų, žinant, jog daugelio žaliavų kainos yra denominuotos doleriais, žaliavų kainos nesant dideliem paklausos ir pasiūlos šokam turi kilti ir tą dabar matome, naftos kaina kyla. Klausimas, ar valstybė turi leisti tiems žmonėms, kurie visdar neturi darbo skursti, o jų sąskaitą išgelbėti vadinamuosius „investuotojus“ ? Nemanau. Federalinis Rezervas turi įvykdyti dvi funkcijas: garantuoti kainų stabilumą ir siekti, jog ekonomikoje pagaminų prekių ir paslaugų kiekis būtų maksimumo taške (full employment). Kainos stabilios, kaip minėjau manoma, jog infliacijos augimui didesnę įtaką turi žmonių lūkesčiai, kolkas tie lūkesčiai rodo, jog laukiama ne infliacijos, o defliacijos. Be to, Jav ekonomika buksuoja su 9.6% nedarbingumo lygiu, todėl kažką Federalinis Rezervas turi daryti, tai yra pratęsti quantitative easing, kad ekonomika pradėtų kurti darbo vietas.

Vadinamieji emerging markets (Indija, Kinija, Brazilija, Rusija ir kitos greitai augančios šalys) pyksta, jog Jav smugdo dolerio kursą, todėl investuotojai skolinasi doleriais ir investuoja būtent į šitas rinkas, todėl galimi burbulai šiuose rinkuose. Taip tai yra tiesa ir yra labai svarbu šiuos „karštus“ pinigus stabdyti, todėl Brazilija jau apmokestina naują kapitalą iš užsienio, manau tai darys ir kitos valstybės. Problema tame, jog tokios šalys kaip Kinija ir Vokietija stato savo ekonomiką ant eksporto, todėl jie turi prekybos balanso perviršį. Kitos šalys tuo pačiu metu turi deficitą. M. Keynes savo modelyje buvo pasiūlęs, jog tarptautinėje prekyboje ne tik tos šalys, kurios turi prekybos deficitą turi sumokėti tam tikrus mokesčius, tai yra tuo laiku atiduoti auksą, bet ir šalys, kurios turi prekybos perviršį turi mokėti tam tikrus mokesčius nuo perviršio, kadangi kitu būdu susidaro dideli prekybos disbalansai. Būtent dabar turime tokią situaciją, jog tiek Kinijos, tiek Vokietijos ekonomikos turi orientuotis į vidinį vartojimą, kuris padidintų eksportą iš kitų šalių ir leistų ekonomikoms „išsilyginti“. Kol kas tai nevyksta…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai