„Wealth of Nations“

Tomas S.

Prieš keletą dienų įveikiau Adam Smith „ekonomikos bibliją“ – „Wealth of Nations“. Turbūt daugeliui teko girdėti apie šį veikalą. Dažnai žmonės susipažįsta pirmąjį kartą su ekonominėm idėjom perskaitę šią knygą. Aš tuo tarpu kaip visada pradedu knygas skaityti nuo kito galo :), tai yra pirmiausia sudėtingesnės, vėliau – ne tokias sudėtingas. Kaip ekonomikos bakalaurui truputį gėda nebūti perskaičius šios knygos, todėl ir nusprendžiau pasižiūrėti, ar yra ten kas įdomaus.

Kaip jau minėjau, knygą – „įveikiau“. Kodėl? Todėl, kad knyga sudarytą iš atskirų 5 dalių, kurias visas perskaityti yra pakankamai nuobodus darbas. Tiems, kurie tik pradeda domėtis ekonomika šios knygos skaityti nepatariu – nuobodu :). Tiems, kas jau turi sukaupę pakankamai žinių – tikrai vertingas skaitinys.

Jeigu tik pradedate pažintį su ekonomika ši knyga sužavės ir turbūt įtikins kiekvieną, koks geras reiškinys – laisva rinka. Ir tikrai tai nėra blogas reiškinys. Kuo daugiau pasaulyje prekių ir paslaugų rinkos laisvesnės tuo dažniausiai jos atneša daugiau naudos kiekvienam iš mūsų. Vėlgi, kaip minėjau, įvairių knygelių aš perskaitęs nemažai, todėl pro laisvų rinkų rožinius akinius šios knygos neskaičiau, nors knygoje puoselėjamos įdėjos – ne tokios jau ir „free-market“.

Adam Smith pasakoja šioje knygoje apie šalių savybes ir reiškinius, kurios lemia šalių gerovės lygį. Kaip pasaulyje turėtų būti paskirstytos investicijos/taupymas, kokios šalys turėtų būti kreditorės ir kokios skolininkės, kiek turėtų uždirbti darbuotojas (ypatingai įdomu), kokia žalą šalims daro monopolijos, prekybos barjerai ir t.t. Tikrai suradau labai neprastų minčių.

Mane sužavėjo kaip Adam Smith mąsto apie tai – kiek turėtų uždirbti darbuotojai. Įdomu, kad tarkime LLRI (Lietuvos Laisvos Rinkos Institutas), kuris pagal apibrėžimą turėtų prižiūrėti kaip Lietuvoje ta laisva rinka puoselėjama, su laisvos rinkos pradininku bendros kalbos nerastų :). Adam Smith labai protingai įvardija, jog darbuotojas turi uždirbti tiek, kad sugebėtų išlaikyti savo šeimą ir kažkiek pasitaupyti senatvei, kadangi tais laikais socialinės sistemos ir pensijų nebuvo, todėl kiekvieas darbuotojas turėdavo suktis iš padėties pats. Be to, yra tokie reiškiniai kaip sezoniniai darbai, kai darbininkas dirba tik pusę metų, tačiau tas pusės metų darbas turėtų jam suteikti tokias pat garantijas arba užmokestį, kaip ir metų darbas. Mintys, mano manymu, labai teisingos ir provokuojančios permąstyti darbutojų/darbdavių santykius. Adam Smith suprato, kad nepavalgęs ir kitų problemų, nesusijusių su darbu, turintis darbuotojas – nėra toks produktyvus. Mano manymu, Adam Smith teigia, kad laisvos rinkos yra gerai, tačiau jos turėtų užtikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį ne tik darbuotojui, bet ir jo šeimai, kas šiuo atveju su „lietuviška“ laisvų rinkų ideologija nelabai sutampa :). O gaila.

Ši knyga vertinga tiems, kurie jau susipažinę su ekonomikos mokslu, supranta skirtumus ties teorine ir praktine ekonomika. Aišku, ją gali skaityti kiekvienas, tačiau, mano manymu, „gerų“ minčių pasisems tie, kurie jau dabar gali kritiškai įvertinti šį skaitinį. Mane tikrai nustebino kaip tais laikais mąstė šis didis žmogus – nedaug tas mąstymas ekonomikoje ir pasikeitė. Aišku, idėja, kad kiekvienam elgiantis savanaudiškai pragyvenimo lygis šalyje turėtų atsirasti optimaliame lygyje jau buvo paneigta, tačiau be šios svarbios „self-interest“ įžvalgos, kuri yra viena svarbiausių ekonomikoje, ekonomikos mokslas nebūtų daug pasistūmėjas.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai