Dabartinė Lietuvos padėtis. Nors gyvenu jau ketverius metus užsienyje, karts nuo karto pasidomiu ir kas vyksta Lietuvoje. O vyksta labai įdomus dalykai. Pirmiausia, nustebino, kad lietuviai eilinį kartą parodė savo tikrąjį veidą ir iš politikos padarė šou išsirinkdami „kanklininkų komandą“, kuri iki šiol okupavus seimą. Teko stebėti vienas Lietuviško krepšinio varžybas internetu ir užmečiau akį į rodomas lietuviškas žinias.
Dabartinė Lietuvos padėtis
Žiuriu stovi nevykęs muzikorius, kuris dabar jau ir parlamentaras, kuris mat užmiršo savo seimo kortelę su kuria balsavo jo kolega. Baisu! Vakarų pasaulyje nereikėtų jokių konstitucinių teismų, žmogus iš gėdos bijotų pasirodyti gatvėse, tik ne mūsų kanklininkai. Stovi visas išraudęs ir teisinasi kodėl jam mat taip atsitiko. Priminė pirmaklasio atsiprašymą mokytojos už padarytą išdaigą. Viename iš savo lengvų poštų minėjau, kodėl reikia balsuoti. Aš taip pat buvau kaip ir kiekvienas tikras lietuvis, kuris sako, jog kam reikia balsuoti, jeigu vis tiek niekas nepasikeis. Pagyvenau Didžiojoje Britanijoje ir pasakysiu, kad pakeisti galima tikrai daug.
Naudinga pasidomėti:
Po krize paslėpti veiksmai
Vienas iš Barako Obamos patarėjų kartą pasakė, jog negalima švaistyti krizės. Pradžioje nelabai, kas ir suprato, ką tas žmogus turėjo omenyje. Vėliau supratom ką jis turėjo omenyje: krizės metu galima atlikti visas sunkiausias reformas ir nejausti didelės politinės bei visuomenės priespaudos, nes juk krizė, nėra lėšų. Ir aš esu tik už tai. Mano manymu, geriau pakentėti dabar, bet turėti geriau ateityje. Kiekvienas laisvas pasirinkti, kaip jis nori. Bet, ar su dabartine valstybės politika Lietuvos žmonės gyvens geriau? Mano manymu, tikrai ne, nes nelabai žinoma, kas daroma. Ir tai ne tik dabartinės daugumos problema, Lietuvoje nežinoma, kas daroma jau 2o metų. Sakysit, juk įstojom į Europos sąjungą, Nato, argi tai ne pasiekimai? Tikrai, džiaugiuosi, kad mes tai padarėm. Bėgom nuo meškos (Rusijos) ir papuolėm į gerųjų vakarų klubą. Lyg ir puiku. Bet ar kas nors pasikeitė apart to, jog atsirado daugiau dangoraižių? Jo prekybos plotai padidėjo, visi perka, eilės, tiek daug prekių, čia ir kreditai dalinami – vartojam. Prisimenat šnekėjau kaip Jav politikai dėl to, jog nesugebėjo užtikrinti visiems vienodų galimybių, užtikrindavo jiems žemas palūkanas ir patogų vartojimą. Tas pats atsitiko ir Lietuvoje, tačiau mes tokiam vartojimui buvom per „jauni“. Apie ekonomiką pašnekesiu ryt arba poryt.
Ar reikia nemokamo mokslo?
Tai, kas gi Lietuvoj taip blogai? Na šlykščiausia ką šita šalis siūlo yra aukštasis mokslas. Sakysit, aš pats studentas, dėl to man studentai artimesni ir domiuosi tik studentų problemomis. Tikrai ne, bet normalioje valstybėje viskas prasideda nuo studentų. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje mokslas buvo mokamas, mažiau studentų, mokėsi turtingesni ir turbūt labai gabūs. Vėliau padarėm mokslą nemokamą arba mokėti reikėdavo mažai. Ar Lietuvai reikia nemokamo mokslo? Tikrai ne. Kodėl? Todėl, kad žmonės neįvertino to, jog gali mokytis nemokamai, todėl mokosi tik tam, kad mokytis arba nesimoko visai, juk nieko nekainuoja, taip švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Kodėl mokesčių mokėtojų pinigai? Todėl, jog dirbantieji moka mokesčius valstybei, taip surenkamas biudžetas ir vėliau valstybė mokesčių mokėtojų pinigais subsidijuoja studentus, kurie nemoka už mokslą. Tai labai įdinga sistema, nes kaip ir minėjau studentai visiškai nesuinteresuoti mokytis, tai ką jie nori, stojama bet kur, kaip sako liaudis „dėl popieriaus“.
Sunku nuspręsti
Labai sunku valstybei nuspręsti kiek žmonių subsidijuoti aukštajame moksle arba kiek mokytų žmonių reikia ekonomikai. Faktas tas, jog visi ekonomistais, teisininkais ir inžinieriais nebus, todėl reikia daryti sveiką konkurenciją, kad tie, kurie neįstoja galėtų mokytis profesijos. Lietuvoje kažkoks kvailas nusistatymas, jog jeigu nesimokai, reiškia esi kažkoks keistas. Vakaruose žmonės nesimoko, nes tai užima daug laiko, tai kainuoja, o ir kiti vadinkim „paprasti darbai“, kurie nereikalauja aukštojo išsilavinimo, neblogai apmokami. Taigi atėjus krizei pasigirdo kalbų, jog mokslas pasidarys mokamas. Pagalvojau, pagaliau kažkokia konkurencija tarp universitetų atsiras, pradės keistis mokymo metodai, pradėsim „gaminti“ specialistus.
Naudinga pasidomėti:
Aš tikrai nesakau, kad visi universitetai ir dėstytojai yra blogi Lietuvoje, bet kaip ekonomistas skaičiuoju vidurkiais. Labai juokingai man skamba, kai Lietuvos politikai giriasi, jog labai daug Lietuvos jaunų žmonių baigia universitetus, man rodos tai vienas didžiausių rodiklių Europos sąjungoje. Bet ar yra kuo džiaugtis? Kas geriau pagaminti 10 mersedesų ar 100 zaporožiečių? Mūsų valstybei geriau – 100 zaporožiečių. Sakysit, kad lyginu labai primityviai ir kokia teisę aš turiu sakyti, jog Lietuvos studentai yra blogi. Dar kartelį remiuosi rinka. Rinka parodo, jog Lietuvos studentai nėra pageidaujami Lietuvos darbo rinkoje. Ar verslai klysta, ar valstybė? Pažįstu pakankamai žmonių, kurie sako, kad Lietuvoje galimybių nėra, reikia darbo patirties, bet iš kur gauti tos darbo patirties tik pabaigus universitetą? Jaunų žmonių nedarbo lygis irgi aukštas.
Dabartinė Lietuvos padėtis – Valstybės pagalba studentams
Ar valstybė gali atlikti didesnį vaidmenį šitame procese? Aišku, jeigu mes negalime studentam padėti materialiai, galime sudaryti sąlygas, jog verslams apsimokėtų samdyti studentus praktikoms arba darbui. Kaip? Variantų yra daug, paprasčiausiai mokesčių lengvatom ir t.t. Ar valstybė tai daro? Jeigu ir daro, tai rezultatai ne kokie. Juokingiausia, kad ir pačios valstybinės įstaigos ieško užsienyje aukštą mokslą baigusių studentų. Kalbu apie Lietuvos banką. Nesenai galvojau pažiūrėsiu, ar Lietuvos bankas užsiima kokiais rimtais tyrimais, buvo įdomu, neradau nieko ypatingo, užkliuvo skiltis apie karjerą. Na galvoju pasižiūrėsiu kokios galimybės Lietuvos banke. Įdomiausia buvo aišku pasižiūrėti galimybes ekonomikos departamente, nes ir pats ekonomistas. Na nustebau, jog juodu ant balto parašyta, jog pirmenybė teikiama užsienyje mokslus baigusiems studentams. Pagalvojau, čia trimituojama, jog Lietuvos aukštasis mokslas yra puikus, problemų nėra, o studentų, baigusių Lietuvoje, net ir valstybinė institucija priimti nenori arba neteikia jiems pirmenybėms.
Kokį signalą toks pareiškimas duoda privačiam sektoriui? Signalas, jog studentai neparuošiami rimtam darbui. Sakysit netiesa, juk tikrai yra žmonių, kurie gabūs ir t.t. Aišku yra, bet kaip apie tai sužinoti verslui? Verslas taip pat dažnai ima vidurkius, renkantis darbuotoją, tai yra, jis žino, kad vieninteliu, kuo jis gali pasitikėti, tai pažymiai įgyti universitete atspindi studento žinias. Bet jeigu tu nepasitiki universitetu, kurį baigė studentas, tai kaip gali pasitikėti jo pažymiais? Čia aš kalbu labai primityviai, yra labai puikių mikroekonominių uždavinių būtent apie šią problemą ir kaip studentas signalizuoja rinkoje, kad jis yra aukštesnių gabumų. Bet ar mes turime kažkokia rinką ? Ar tai paprasta oligopolija ? Kur universitetai, tai yra jų teikiamos paslaugos nelabai skiriasi? Man tai primena oligopolija, jeigu rinka nekonkurencinga, tai ir studentui yra sunku signalizuoti, kad jis yra tas, kuris yra gabus, be to algos būna žemos, nes vėl imami vidurkiai. Negali šiaip sau priimti studento iš minios ir duoti jam gerą algą. UK tarkim yra tikrai konkurencinga rinka, universitetai konkuruoja vieni su kitais dėl studentų ir t.t., todėl darbdaviai pasitiki universtitetais, jog jie išleidžia žmogų, paruoštą darbo rinkai ir algos būna pakankamai aukštos. Pas mus to nėra.
Mažai atliekančių tyrimus
Ar dabartinė reforma kažko pasiekia? Atsiranda didesnė konkurencija? Ir ar verta mokėti už mokslą Lietuvoje? Tikrai ne. Kam mokėti už tai, už ką prieš keletą metų nereikėjo mokėti, kokybė juk nepasikeitė. Kodėl Lietuvoje nepasikeičia kokybė? Todėl, kad nėra samdomi užsienio profesoriai, kurie pastoviai daro tyrimus. UK profesoriaus pagrindinis darbas tikrai nemokyti studentus, jis daro tyrimus ir tam, jog galėtų daugiau laiko skirti tyrimams, taip pat moko studentus. Pas mus mažai profesorių, kurie daro tyrimus, tyrimus, kurie būtų pripažinti visame pasaulyje, jie daugiau moko studentus. Kada Lietuvoje prasidės tikra konkurencija, važiuokite studijuoti į užsienį, tada ta konkurencija tikrai prasidės, tada atvažiuos ir rimtesni mokslininkai ir pradėsim gaminti daugiau „mersedesų“.
Studentai – svarbūs
Kodėl studentai tokie svarbūs? Todėl, kad tai produktyviausia visuomenės dalis, tokia turėtų būti, juk jie būsimi mokesčių mokėtojai, kurie turės „išlaikyti“ senus žmones. Jiems visas gyvenimas prieš akis, kuo daugiau jaunų žmonių ekonomikoje, tuo produktyvesnė ir sveikesnė ekonomika, nes šitie žmonės darbingi, jiems dirbti dar daug metų, jie rečiau serga. Taip sveikai užauginama ekonomika, tokiu demografiniu stebuklu tuoj galės pasigirti Indija. Ką daro mūsų produktyviausia visuomenės dalis įgijusi auktąjį išsilavinimą? Dažnai skina braškes Ispanijoje ir Anglijoje arba kitaip uždarbiauja su popierėliu, kuris jiems visiškai nereikalingas. Esame neturtinga valstybė, bet galime pasistengti, kad bent jaunimas gautų išsilavinimą, kuris pripažįstamas pasaulyje, kad būtų galima rasti darbą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tada ir verslas sukrutėtų, ir pradėtų siūlyti geresnes sąlygas jaunimui tobulėti ir dirbti. To nedarome. Ar tai gerai? Ar mes ateityje turėsime daug naujų mokesčių mokėtojų? Dabartinė Lietuvos padėtis, spręskite patys…
Straipsnis Dabartinė Lietuvos padėtis „prikeltas” iš 2010-10-18
